Lietuvoje veikiantys bankai laukia papildomų išaiškinimų dėl Kaliningrado tranzito

Aiškinantis dėl mokėjimų už Kaliningrado tranzitą aptarnavimo, Lietuvoje veikiantys bankai laukia rašto iš atsakingos valstybės institucijos, ar užtikrinti tranzitą yra Lietuvos poreikis, leisiantis minimus apmokėjimus laikyti išimtiniais.

Toks pripažinimas bankams reikalingas siekiant užsitikrinti garantijas, kad aptarnaudami Rusijos ir Baltarusijos įmonių apmokėjimus „Lietuvos geležinkeliams“ už tranzito paslaugas jie nepažeis tarptautinių sankcijų Maskvai ir Minskui.

„Tam, kad finansų įstaiga galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija“, – teigiama penktadienį išplatintame asociacijos pranešime. 

Konkrečios institucijos ji neįvardijo.

Pasak LBA, toks patvirtinimas suteiktų galimybę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) spręsti dėl išimties taikymo. 

„Patvirtinimas suteiktų pagrindą finansų įstaigai svarstyti išimties taikymą ir kreiptis į FNTT leidimo konkrečiam mokėjimui atlikti. Kiekviena tokia situacija yra sprendžiama individualiai“, –  teigia organizacija.

FNTT šią savaitę BNS patvirtino, kad aptarnaujant mokėjimus už Kaliningrado tranzitą gali būti taikomos išimtys, tačiau kiekviena situacija būtų vertinama individualiai. Tarnyba taip pat nurodė vieną tokią išimtį jau pritaikiusi.

LBA teigimu, dauguma Lietuvos finansinių įstaigų yra priėmę sprendimą dėl galiojančių sankcijų pažeidimo rizikos palaipsniui atsisakyti vykdyti mokėjimus, susijusius su Rusija ir Baltarusija.

„Kaip esame nurodę anksčiau, dauguma asociacijai priklausančių bankų bei LKU grupės kredito unijos yra priėmę sprendimą dėl galiojančių sankcijų pažeidimo rizikos palaipsniui atsisakyti vykdyti mokėjimus į bei iš Rusijos ir Baltarusijos“, – teigiama pranešime. 

Asociacija nurodo, jog individualios išimtys gali būti taikomos tik su humanitarine pagalba susijusiems mokėjimams, pavyzdžiui, pensijoms ar medicinos priemonėms, taip pat ir su būtiniausiais valstybės poreikiais, tokiais kaip tarptautinių susitarimų vykdymui.

Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis praėjusią savaitę pranešė perdavęs Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo.

Diplomatas valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje privalo apmokėti už krovinių pervežimą, o Vilnius visus šiuos mokėjimus yra nukreipęs per vienintelį Šiaulių banką, nuo rugsėjo nebevykdysiantį jokių operacijų su Rusija.

Pasak jo, šis žingsnis yra naujas smūgis tranzitui į Kaliningrado sritį per Lietuvą, „tik kita kryptimi“.

Šiaulių banko interneto svetainėje teigiama, kad po rugsėjo 1 dienos „mokėjimų vykdymo išimtys išankstiniu susitarimu gali būti taikomos tokiems atvejams, kai mokėjimai atliekami humanitariniams tikslams ar valstybės funkcijoms užtikrinti“.

Bankas teigia, kad šiuo metu aiškinasi situaciją su atsakingomis institucijomis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis šią savaitę sakė, jog ministerija yra pateikusi nuomonę, jog atsiskaitymams už Kaliningrado tranzitą išimtys turėtų būti taikomos.

Dalies sankcionuotų prekių pervežimą į Kaliningrado sritį Rusija liepą atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.

Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą parengė naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.