Lietuvoje stiprinamas pedagogų rengimas: plečiami mokytojų rengimo būdai, tobulinamos pedagogikos studijos

pexels-fauxels-3184328
Lietuva
Pexels.com
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje atnaujinamas pedagogų rengimo modelis. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), pedagogikos studentai daugiau laiko galės skirti praktikai ir tarptautiniams mainams.

„Atnaujinta visa pedagogų rengimo grandinė nuo to, ko ateityje turėtų išmokti mokiniai, iki pedagogų rengimo centrų koncepcijos“, – išplatintame pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. 

Pasak ministro, pedagogikos studijos populiarėja – jas šiemet pasirinko beveik 2 tūkst. studentų, visgi, G. Jakšto teigimu, mokytojų reikės vis daugiau.

Sutarta dėl ateities pedagogams reikalingų kompetencijų 

Atnaujinant pedagogų rengimo modelį pirmiausia patvirtintas naujas mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų aprašas, rašoma ŠMSM pranešime.

Ministerijos teigimu, nuo šiol pedagogų kompetencijos grupuojamos į keturias sritis: profesinės elgsenos, kognityvinę, veikimo kartu ir emocinę-motyvacinę sritį. 

Siekiama, kad ugdymo procese pedagogai vadovautųsi vertybinėmis nuostatomis. Taip pat svarbu, kad vertybinių nuostatų pagrindu jie galėtų nuolatos tobulinti savo kompetencijas, nurodo ministerija. 

Pedagogikos studijose – daugiau laiko praktikai 

Anot ŠMSM, stiprinant pedagogikos studijas ne mažiau kaip 30 kreditų turės būti skiriama studentų pedagoginei praktikai. Tai sudarys bent pusę pedagogikos profesinių studijų ir bent 12,5 proc. pedagogikos bakalauro studijų.

„Siekiama, kad pedagoginės praktikos būtų atliekamos įvairiose ir skirtingose ugdymo įstaigose – didmiesčių ir mažų miestelių mokyklose, gimnazijose ir progimnazijose, – kad studentai turėtų geresnes galimybes įgyti realios ugdymo patirties“, – pažymima pranešime.

Taip pat pedagoginėse studijose daugiau laiko bus skiriama dalyko didaktikai. Pasak ministerijos, šis kursas skirtas gilinti žinias, kokie ugdymo metodai ir principai reikalingi mokant tam tikro dalyko, kaip atliepti įvairius ugdymosi poreikius, stebėti ir fiksuoti mokinių pažangą.

ŠMSM nurodo, kad studijų procese stiprinamas ir akademinis mobilumas. Į pedagogikos studijas turės būti integruotas, o pedagogikos profesinėse studijose rekomenduojama integruoti akademinius mainus arba suteikti kitas tarptautiškumo galimybes studentams.

„Pedagogikos studentai akademiniam mobilumui studijų metu galėtų skirti bent du mėnesius. Aukštosioms mokykloms taip pat rekomenduojama vykdyti jungtines pedagoginių studijų programas su užsienio aukštosiomis mokyklomis“, – informuoja ministerija.

Kokybės rodiklius pasiekusiems universitetams – teisė tapti pedagogų rengimo centrais 

Naujajame pedagogų rengimo reglamente įtvirtinta, kad pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos, kurios vykdo bakalauro ir magistrantūros ugdymo mokslų studijas bei edukologijos doktorantūros studijas, taip pat kokybiškus edukologijos mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) galės tapti pedagogų rengimo centrais. Ministerijos teigimu, tikimasi, kad tokiuose pedagogų rengimo centruose bus telkiamas pagrindinis būsimų mokytojų potencialas. 

Nuo 2029 metų pradžios pedagogų rengimo centrai bus dar labiau stiprinami – juose atliekamų edukologijos krypties MTEP kokybė turės pasiekti labai gerą lygį.

Ar aukštosios mokyklos atitinka pedagogų rengimo centrams taikomus kriterijus, įvertins Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sudaryta komisija, o galutinį sprendimą dėl pedagogų rengimo centro statuso suteikimo priims švietimo, mokslo ir sporto ministras. Toks statusas universitetams galės būti suteikiamas ateinantiems šešeriems metams, pažymi ministerija.

Šiuo metu pedagogų rengimo centrais Lietuvoje laikomos dvi aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. 
Ateityje bus lanksčiau rengiami dalyko mokytojai 

Siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas Lietuvoje rengti dalyko mokytojus, pasak ŠMSM, numatoma tobulinti ir pedagogikos profesines studijas. 

Kol kas valstybės finansuojamos pedagogikos profesinės studijos yra skirtos tik tiems, kurie jau turi mokykloje dėstomų dalykų aukštojo mokslo diplomą arba studijų metu yra surinkę bent 60 norimo mokyti dalyko kreditų. Pedagogikos profesinės studijos leidžia per 1–1,5 metų įgyti ir pedagogo kvalifikaciją bei teisę dirbti šio dalyko mokytoju. 

Ateityje numatoma galimybė rinktis ilgiau truksiančias pedagogikos profesines studijas, kurios leistų aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims vienu metu įgyti ir pedagogo kvalifikaciją, ir dalyko, kurio mokytoju siekiama tapti, kompetencijas. 

Šiems pokyčiams įsigalioti reikalingos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, jos jau pateiktos Vyriausybei, praneša ŠMSM.