Lietuvoje skųsti neapsimoka: tyrimui padėjęs asmuo nuo bausmės neatleidžiamas

Vilnius

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba © Paulius Peleckis

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

105412

Formaliai taikydama įstatymo nuostatas Konkurencijos taryba (KT), regis, neskatina įmonių pranešti apie kartelinius susitarimus ar kitus konkurencijos pažeidimus bei geranoriškai liudyti tyrėjams.

Apie draudžiamus susitarimus pranešęs ir tyrėjams padėjęs įmonės vadovas baudžiamas taip pat, kaip ir tie, kurie dėl pažeidimų neprisipažino ir su tyrėjais nebendradarbiavo.

Apie tokį atvejį portalui Alfa.lt pasakojo advokatas Rytis Paukštė. Pasak teisininko, vienos individualios įmonės savininkas (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) pranešė valstybei apie Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir reikšmingai padėjo KT tyrimui, tačiau neišvengė didelės finansinės bausmės.

Šio asmens parodymais kaip labai svarbiu įrodymu, pasak teisininko, rėmėsi pati KT, tačiau liudytojui už pagalbą neatsidėkojo. „Iš principo tas žmogus yra pranešėjas apie pažeidimą ir padėjęs valstybei, – sakė advokatas. – Tačiau valstybė, nors liudydamas žmogus pasakė ir sau nenaudingų dalykų, jį nubaudė.“

Alfa.lt duomenimis, KT reikšmingai liudijusiam įmonės savininkui ne tik skyrė maždaug 11,5 tūkst. eurų baudą, bet ir nesutiko jos reikšmingai sumažinti, nors įstatymas tokią galimybę numato.

KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas savo ruožtu tvirtina, jog vykdydama tyrimus KT visuomet atsižvelgia į įstatymų pažeidimu įtariamų asmenų indėlį ir pagalbą tyrimo metu, be to, supažindina juos su sąlygomis, kurias įgyvendinę ūkio subjektai galėtų sumažinti gresiančių sankcijų naštą.

Advokatas Rytis Paukštė: valstybei siekiantis padėti asmuo finansiškai nukenčia vien dėl to, kad Konkurencijos taryba labai formaliai žiūri į teisingumą. © Alfa.lt

Formalios procedūros svarbesnės už teisingumą?

Advokatas R. Paukštė redakcijai pasakojo, kad, atsisakydama tyrimui padėjusį pranešėją ir liudytoją atleisti nuo bausmės ar ją sumažinti, KT formaliai vadovaujasi savo pačios sukurtomis taisyklėmis.

KT 2008 m. vasario 28 d. nutarimu patvirtintos „Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklės“ nustato, kad ūkio subjektas, siekiantis pasinaudoti taisyklėse numatyta atleidimo nuo baudos arba baudos sumažinimo galimybe, turi raštu kreiptis į tarybą ir raštu pateikti prašymą dėl atleidimo nuo baudos ar prašymą dėl baudos sumažinimo.

„Ant pateikiamo prašymo turi būti aiškiai nurodoma, kad šis prašymas yra dėl atleidimo nuo baudos ar dėl baudos sumažinimo“, – nurodo KT taisyklės.

Šiuo atveju ūkio subjektas padėjo tyrimui, bet formalaus prašymo atleisti nuo bausmės ar sumažinti baudą nėra pateikęs. Įmonės vadovas teigia nežinojęs, kad turi parašyti tokį prašymą, todėl KT į liudytojo pagalbą tyrimui neatsižvelgė.

Ideali išeitis šioje situacijoje, R. Paukštės nuomone, turėtų būti visiškai kitokia. „Jeigu Konkurencijos taryba vadovautųsi teisingumo principu, ji savo pačios sukurtas formalias procedūras, tokias kaip kažkokio popierėlio užpildymą, turėtų laikyti antraeiliu dalyku lyginant su realia pagalba atliekant tyrimą“, – mano teisininkas.

Be to, taisyklėmis nustatytų pareiškimų rašymas, advokato nuomone, yra procedūra, kurią turėtų geriau išmanyti pati KT, o ne jos tyrimams padedantys pranešėjai. Ypač kai šie pranešėjai nesamdo advokato. „Suversti žmogui pareigą žinoti, kada kokį popierėlį užpildyti, nėra teisinga, jeigu žmogus iš principo padeda valstybei“, – mano R. Paukštė.

Pagal galiojančią tvarką, kai žmogus apie pažeidimą praneša dar neprasidėjus tyrimui, jis iš karto atleidžiamas nuo atsakomybės, kai užpildo vienokį pareiškimą. Jeigu žmogus pripažįsta pažeidimą ir padeda tyrimui jau prasidėjus, reikia užpildyti kitokį pareiškimą, ir tuomet bauda gali būti sumažinta.

„Šioje situacijoje KT tyrimą pradėjo anksčiau, tačiau minimos įmonės atžvilgiu – jau po to, kai vadovas tarybai papasakojo apie pažeidimą. Tada taryba pasakė: tada mes tirsime ir tave. Žmogus neslėpdamas papasakojo viską, ką taryba apie jį ir kitus norėjo žinoti“, – sakė advokatas.

Pasak jo, įmonės vadovas pranešė apie pažeidimą, bendradarbiavo su tyrėjais, atskleidė daug detalių apie vykusius pažeidimus – darė viską, kad padėtų tyrimui, tik neparašė prašymo atleisti nuo bausmės ar ją sumažinti.

Pagal KT taisykles bauda tyrime bendradarbiavusiam asmeniui gali būti sumažinta iki 75 proc. „Jis darė viską, ką reikia daryti padedant tyrimui o jam baudą sumažino 8 proc. Vien dėl to, kad nėra popierėlio, – stebėjosi R. Paukštė. – Žmogus nežinojo, kad tokį pareiškimą reikia rašyti, ir neturėjo už ką samdyti advokatą, kuris jį konsultuotų. Taryba aiškina, kad jam patarė, žmogus sako nesupratęs. Įrodymo, kad taryba patarė, byloje nėra.“

Neatsižvelgia į savininko finansinę padėtį

Teisininką stebina ir tai, kad skirdama bausmę KT neatsižvelgė į realią tuo metu veiklos jau nevykdžiusios individualios įmonės ir jos savininko finansinę padėtį. O ji buvo itin prasta.

Pensinio amžiaus sulaukęs asmuo šiuo metu neturi galimybių iš karto sumokėti skirtą baudą. Todėl teismo prašo ne tik ją sumažinti perpus, bet ir leisti sumokėti per ilgesnį laiką. KT su tuo nesutinka. Advokato R. Paukštės nuomone, tokiu būdu asmuo tiesiog verčiamas bankrutuoti.

„Taryba turi teisę bausti tiek ūkio subjektus, tiek jų vadovus. Tačiau už ūkio subjektų pažeidimus nebaudžia jų savininkų, t. y. kai nustatomas neteisėtas įmonių susitarimas, baudžiamos įmonės ir jų vadovai, bet ne savininkai. O šioje situacijoje yra priešingai – baudžiamas būtent savininkas. Ir dar toks savininkas, kuris padėjo tyrimui“, – pasakojo R. Paukštė.

Paradoksas tas, kad, skirdama baudą įmonei, KT apie ją renka finansinę informaciją, kad skiriama bauda būtų adekvati. O apie įmonės savininko turtinę padėtį KT nerenka. „Šiuo atveju baudžiamas savininkas, apie kurio turtinę padėtį jie nesiaiškino“, – sakė R. Paukštė.

Pagal galiojančius teisės aktus uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės įmonė, tad už jos finansinius įsipareigojimus atsako pati įmonė, kartais vadovai, bet ne savininkai.

O individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ūkio subjektas. Individualių įmonių įstatymas nustato, kad už individualios įmonės prievoles – įsipareigojimus ar skolas – atsako savininkas.

Šioje situacijoje pažeidimą padarė įmonė, bet įmonei skirtą KT baudą turės sumokėti jos savininkas, nes įmonė baudos skyrimo metu veiklos nevykdė, neturėjo nei pajamų, nei turto. Įmonės veikla buvo nuostolinga, jos savininkas vos išgyvena, neturi pajamų KT skirtai baudai sumokėti.

„Verslas žlugęs, žmogus pensinio amžiaus, realiai jam dabar mokėti baudą po to, kai padėjo tarybai, yra neteisinga, – mano teisininkas. – KT žinojo, kad įmonė nevykdo veiklos, kad pajamų baudai sumokėti neturės, taigi, žinojo ir tai, kad skirtą baudą turės sumokėti ne įmonė, o jos savininkas.“

Pasak advokato R. Paukštės, valstybei siekiantis padėti asmuo finansiškai nukenčia vien dėl to, kad KT labai formaliai žiūri į teisingumą. „Tarybai procedūros svarbesnės negu teisingumas, o tai neskatina žmonių jai padėti“, – mano teisininkas.

Šiuo atveju tyrimui padėjęs pilietis neturėjo lėšų pasisamdyti profesionalų advokatą, kuris patartų, kaip įgyvendinti formalią procedūrą, todėl gavo baudą, kurios nepajėgia susimokėti.

„Tavo noras padėti tyrimui savaime reiškia, kad tu turi išmanyti dar ir procedūras, kaip tai daryti. O jeigu tu padėsi, bet procedūrų nežinai, tai tave vis tiek sėkmingai nubaus. Kitaip sakant, tu turi iš pradžių pasiruošti procedūroms, o tada ateiti į KT liudyti apie pažeidimus. Kaip paprasti žmonės gali pasirengti tokiems dalykams?“ – stebėjosi teisininkas.

KT: visada atsižvelgiame į asmenų indėlį ir pagalbą tyrimo metu

Konkurencijos tarybos pirmininkas Š. Keserauskas atkreipė dėmesį, kad Alfa.lt klausimai KT yra susiję su konkrečia byla, kuri šiuo metu nagrinėjama teisme. Sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, todėl KT pirmininkas sutiko pateikti tik apibendrintus, su KT praktika susijusius, atsakymus.

Pasak jo, Konkurencijos taryba, vykdydama tyrimus, visuomet atsižvelgia į įstatymų pažeidimu įtariamų asmenų indėlį ir pagalbą tyrimo metu, be to, supažindina juos su sąlygomis, kurias įgyvendinę ūkio subjektai galėtų sumažinti gresiančių sankcijų naštą.

„Konkurencijos įstatymas numato, kad ūkio subjektai, iš anksto pripažinę ir pranešę apie kartelį, gali visiškai išvengti gresiančios baudos. Jeigu pažeidėjas pirmas pranešė apie kartelį ir pateikė įrodymus dar iki Konkurencijos tarybai pradedant tyrimą, nebuvo susitarimo iniciatorius, operatyviai reagavo į prašymus pateikti tyrimui reikalingą informaciją, geranoriškai bendradarbiavo su institucija ir nenaikino įrodymų, jis gali būti visiškai atleistas nuo baudų. 2010–2015 m. prisipažinusios apie sudarytus kartelius atsakomybės visiškai išvengė 6 įmonės, kurioms grėsė baudos beveik už 1,5 mln. eurų“, – teigė Š. Keserauskas.

Šarūnas Keserauskas: Konkurencijos tarybai vykdant tyrimus įtariami pažeidėjai yra supažindinami su galimybėmis susimažinti baudas, bet ne visi tuo pasinaudoja.© Dmitrijus Radlinskas

Anot jo, KT jau vykdant tyrimą dėl įtariamo draudžiamo susitarimo, kartelio dalyvei bauda gali būti sumažinta nuo 20 iki 75 proc., jei ji institucijai pateikia svarius įrodymus ir kitos papildomos informacijos apie pažeidimą. O tos įmonės, kurios nors ir nepateikia papildomų įrodymų dėl susitarimo vykstant tyrimui, tačiau pripažįsta tiek įtariamą pažeidimą, tiek už jį ketinamą skirti baudą, gali prašyti KT baudą sumažinti 15 proc.

„Ši lengvinanti aplinkybė taikoma siekiant paskatinti ūkio subjektus pripažinti daromus pažeidimus ir sudaryti KT sąlygas efektyviau baigti tyrimus“, – teigė Š. Keserauskas.

Pasak jo, iki 10 proc. baudos gali būti sumažintos toms pažeidėjoms, kurios pripažino KT baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes. Be to, net ir nesant formaliam pažeidimo pripažinimui, ūkio subjektams baudos gali būti sumažinamos ir dėl kitų Konkurencijos įstatyme numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pavyzdžiui, kai ūkio subjektai padeda institucijai tyrimo metu.

Taip 2018 m. vienai įmonei bauda buvo sumažinta 50 proc. pagal atleidimo nuo baudų programą. 2017–2018 m. 8 bendrovėms baudos buvo sumažintos 15 proc., nes jos atliekant tyrimus pripažino padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

„Noriu pabrėžti, kad Konkurencijos tarybai vykdant tyrimus įtariami pažeidėjai yra supažindinami su galimybėmis susimažinti baudas, bet ne visi tuo pasinaudoja. Spręsdami, kokia dalimi sumažinti gresiančią atsakomybę, vertiname kiekvieną atvejį atskirai, ir institucijai laiku ir reikšmingai padėjusios įmonės visuomet sulaukia mažesnių sankcijų“, – tikino Š. Keserauskas.

KT pirmininkas teigė, kad skirdama baudas KT vertina ūkio subjektų pajamas. „Priminsiu, kad įmonėms, dalyvavusioms sudarant kartelius, gresia baudos iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, o įmonių vadovams, prisidėjusiems prie tokio susitarimo sudarymo, – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas bei bauda iki 14 480 eurų“, – sakė Š. Keserauskas.

Pasak jo, „bendrąja prasme“ KT, atlikdama tyrimus, vienodai vertina tiek ribotos, tiek neribotos civilinės atsakomybės įmones. O baudos skaičiavimą lemia konkrečios bylos aplinkybės ir tai, koks vaidmuo teko įmonėms, sudariusioms draudžiamą kartelinį susitarimą.

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt