PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Vasario 25 d. 15:50

Lietuvoje skurdo rodikliai nesikeičia, Žmogaus teisių centro direktorė kritikuoja sprendimus

Lietuva

Žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė. Irmantas Gelūnas/Fotobankas.lt nuotr.

Irtautė GutauskaitėŠaltinis: ELTA


260116

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pabrėžia, kad Lietuvoje skurdo rodikliai praktiškai nesikeičia. Anot jos, sprendimai žmogaus teisių srityje yra daromi „sraigės mostelėjimais“, ir jai norėtųsi, kad Lietuva iš sraigės pagaliau persėstų į bolidą.

„Jeigu imtume tokį apibendrintą vaizdą, tai aš sakyčiau, kad mes matome, kad Lietuvoje tokiais, sakykime, sraigės mostelėjimais yra daromi sprendimai, jie yra labai dažnai dar kol kas nežymūs, turbūt galbūt ir bijomasi, o gal kitais atvejais ir nesuprantami tie žmogaus teisių principai iki galo“, – Eltai komentavo J. Juškaitė.

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) antradienį Jungtinių Tautų komitetui pateiktoje šešėlinėje ataskaitoje kritikuojama lėta Lietuvos žmogaus teisių pažanga, atkreipiant dėmesį į skurdą, žmonių su negalia atskirtį, prastą ŽIV valdymą ir menką progresą LGBTIQ+ bei romų teisių srityje.

„Tarptautiniam kontekste, aišku, tie sprendimai atrodo gerokai senstelėję. Pavyzdžiui, ką aš turiu omeny, sakykime, mes turime pokyčius translyčių teisių užtikrinimo srityje, yra pagaliau parengtas gydymo aprašas, bet jeigu žiūri į to aprašo turinį ir jame naudojamą kalbą, tai tas aprašas neatitiktų pačių geriausių žmogaus teisių standartų“, – kritikavo žmogaus teisių centro direktorė.

Šešėlinėje ataskaitoje pažymima, kad translyčiai asmenys ir toliau išlieka itin pažeidžiami. Nors praėjusiais metais buvo priimtas Lyties tapatumo sutrikimo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas, suteikiantis galimybę pasinaudoti dalies reikalingų gydytojų paslaugomis, jame nenumatoma galimybė gauti operacinį gydymą, vartojama pasenusi leksika, neatliepiami nepilnamečių translyčių poreikiai.

Žmogaus teisių centro direktorė akcentavo ir dar vieną problemą – skurdą Lietuvoje. Pasak jos, penktadalis žmonių gyveno ties skurdo riba.

„Žiūrint į skurdo rodiklius, kurie praktiškai nesikeičia, ir metai iš metų mes turime penktadalį žmonių, kurie yra ties skurdo riba“, – pažymėjo J. Juškaitė.

„Tai čia yra aiškus signalas valstybei, kad valstybė turi rūpintis visais. Ir kad toks skurdo lygmuo valstybei, kurią mes jau vadiname vakarietiška, lygiuojamės į vakarus, dažnai netgi mūsų politikai sako „mes, kaip Vakarų visuomenės arba pasaulio dalis“. Bet penktadalis žmonių, patiriančių skurdo riziką, ir tas skaičius nesikeičiantis, jis neatrodo nei rimtai, nei solidžiai“, – sakė žmogaus teisių centro direktorė.

Ji pabrėžė, kad labiausiai su skurdu susiduria romų bendruomenė. J. Juškaitės teigimu, 2015–2020 m. nesikeitė romų bendruomenės skurdo rodikliai – 96 procentai romų gyveno žemiau skurdo ribos.

„Pavyzdžiui, romai, praktiškai netoli 100 procentų, tai yra 96 procentai žmonių gyvena skurde“, – pateikė duomenis ji.

„Tada žiūrime į kitas grupes, pavyzdžiui, žmonės, kurie turi negalią, tai jų skurdo rizikos skaičius arba ta galimybė išauga dvigubai. Daugiau negu 40 procentų žmonių su negalia patiria skurdo riziką“, – pridūrė J. Juškaitė.

Pasak žmogaus teisių centro direktorės, skurdas yra problema, kurią turi spręsti valstybė. Jos teigimu, skurdo rizikos klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas griežčiau ir rimčiau.

„Tai va, matome, viena vertus, ir visos visuomenės prastą socioekonominę situaciją, kita vertus matome, kad dar kai kurios specifinės grupės apskritai susiduria su didžiule skurdo rizika. Ir tai yra klausimas, kurį turi valstybė spręsti, tai turėtų būti sprendžiama greičiau ir rimčiau“, – reziumavo J. Juškaitė.

Šešėlinę ataskaitą JT komitetui rengė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicija, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras.

Vadinamosios šešėlinės ataskaitos – įprasta nevyriausybinių organizacijų veiklos praktika. Tokiomis ataskaitomis nevyriausybininkai siekia atskleisti žmogaus teisių apsaugos trūkumus, kuriuos pastebi dirbdami su pažeidžiamomis grupėmis bei analizuodami valstybės vykdomą politiką.