Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad šią savaitę prasideda 2019–2020 m. gripo sezonas. Šiuo periodu, kuris įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės, padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).
Žmonės painioja gripą su įvairiomis ŪVKTI. Kaip atskirti?
Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajaučia ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu.
Skiepytis galima viso gripo sezono metu
Sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rekomenduojama kasmet (rudens-žiemos mėnesiais). Skiepijant, ypatingai rizikos grupėms priklausančius asmenis, siekiama žmones apsaugoti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: bronchito, plaučių uždegimo, sinusito, ausų uždegimo, lėtinių ligų paūmėjimo ir kt.
Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:
65 m. ir vyresni asmenys;
nėščiosios;
asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Svarbios nespecifinės profilaktikos priemonės
Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, o kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Sergančių vaikų neleisti į vaikų kolektyvus bei lankyti sergančių draugų.
Gerti daug skysčių, geriau su vitaminu C.
Daugiau valgyti vaisių, daržovių.
Kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį ir prieš valgį.
Kosint ir čiaudint, patariama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje).
Dažnai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas.
Tinkamai rengtis, neperšalti.
Aktyviai leisti laisvalaikį.
Gripas negydomas antibiotikais
Gripas yra virusinės kilmės kvėpavimo takų infekcija, todėl jo gydymui antibiotikų vartoti negalima. Antibiotikai skiriami tik išsivysčius bakterinės kilmės komplikacijai.