Lietuvoje planuojamam tarptautiniam šviesolaidžio tinklo projektui – aštri visuomenės kritika: viskas daroma slaptai

Švedijos kompanija „Eastern Light“ planuoja naują tarptautinį projektą – šviesolaidiniu tinklu sujungti pagrindinius duomenų ir ryšio centrus Šiaurės Europoje. Jūrinio kabelio jungtys su technologiniais išėjimais į krantą planuojamos ir Lietuvoje – Palangos savivaldybėje ties Monciškėmis bei Neringos savivaldybėje ties Nida.

Nors projekto koordinatorius Lietuvoje, UAB „VentEko Lietuva“ direktorius Rolandas Masilevičius sako, kad bendros planuojamos tiesioginės investicijos Lietuvoje sieks daugiau nei 30 mln. eurų, o pats projektas bus naudingas visai šaliai, jį aštriai kritikuoja keletas organizacijų. Jų atstovai tikina, kad apie projektą kol kas pateikiama itin mažai informacijos, kas gyventojams kelia įtarimų. 

Be to, nuogąstaujama, kad neatliktas projekto poveikio aplinkai vertinimas, nors didelę dalį kabelio ir planuojama rengti gamtiniu bei kultūriniu požiūriais itin jautriose saugomose teritorijose, taip pat ir jūrinėse saugomose teritorijose „Natura 2000“.

Savo ruožtu R. Masilevičius teigia, kad su projektu susijusi informacija nuo visuomenės nėra slepiama, jo poveikio aplinkai vertinimas – atliktas, o išvada – viešai prieinama. 

ELTA susisiekus su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms, tarnybos specialistai patikino, kad projekto poveikis aplinkai nebus reikšmingas. 

Projektas bus įgyvendintas aštuoniose valstybėse

Projekto koordinatorius Lietuvoje R. Masilevičius paaiškina, kad švedų kompanija „Eastern Light“ diegia nepriklausomą šviesolaidžių kabelių infrastruktūrą, užtikrindama nenutrūkstamą šviesolaidį iš vieno duomenų centro į kitą. 

Anot jo, įmonė savo šviesolaidinę infrastruktūrą išnuomoja tarptautiniams duomenų perdavimo operatoriams, „debesų“ gigantams ir kitoms privačioms ar valstybinėms kompanijoms. 

R. Masilevičius taip pat pabrėžia, kad tai – didžiulis projektas, juosiantis visas aplink Baltijos jūrą esančias šalis – Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją ir Daniją, o jo infrastruktūra būtų kuriama bei eksploatuojama ir sausumoje, ir vandenyje.

„Šiuo metu veikia tarptautinio šviesolaidžio tinklas Stokholmas – Helsinkis – Kotka. 2025 m. ketvirtame ketvirtyje planuojama tinklu jūroje padaryti jungtį: Suomiją (Kotka) – Estija – Latvija – Lietuva (Palanga, Nida) – Lenkija – Vokietija (Rostokas) – Danija – Švedija (Stokholmas).  2026 m. ketvirtame ketvirtyje planuojama tinkle žemyninėje dalyje padaryti jungtį Talinas – Ryga – Rezeknė – Vilnius – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Eizenachas – Frankfurtas“, – duomenis pateiki ELTA pašnekovas. 

„Labai svarbu, kad šis šviesolaidis lenkia Rusijos teritorinius vandenis jūroje, tai vienas iš reikalavimų dėl saugumo“, – priduria jis. 

Projektas sulaukia visuomenės kritikos: susirūpinimą kelia neviešinami ir nediskutuojami planai

Vis dėlto tarptautinis projektas visuomenei kelia klausimų. Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją bei asociacija „Klaipėdos žalieji“ kreipėsi į 14 institucijų dėl informacijos pateikimo apie planuojamą projektą ir su juo susijusios infrastruktūros poveikį gamtinei bei kultūrinei aplinkai. 

„Kreipiamės, nes didelį susirūpinimą kelia visuomenei neviešinami ir nediskutuojami ketinimai bei planai, susiję su tarptautinio projekto Baltijos jūroje (...) įgyvendinimu“, – rašoma kreipimesi. 

Anot jo autorių, Lietuvoje apie projekto įgyvendinimo tikslus, kabelio trasas, su jo įrengimu ir priežiūra susijusios infrastruktūros konkrečias vietas, galimas alternatyvas bei poveikį gamtinei ir kultūrinei aplinkai beveik nėra jokios informacijos.

 „Preliminariai įvertinus tai, kad didesnioji dalis planuojamo šviesolaidžio tinklo infrastruktūros (...) būtų įrengiama gamtiniu ir kultūriniu požiūriais itin jautriose saugomose teritorijose (Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą; Pajūrio regioniniame parke; jūrinėse saugomose teritorijose NATURA 2000), su projekto įgyvendinimu ir priežiūra susiję veiksmai – laikantis Orhuso konvencijos principų – privalo būti svarstomi ir derinami su suinteresuotomis institucijomis bei visuomene“, – teigia kreipimosi iniciatoriai.

„Vis dėlto nėra žinoma, kad iki šios dienos toks derinimas būtų atliktas. Visuomeninės organizacijos šiuo klausimu kreipėsi į įvairias atsakingas institucijas. Gauti atsakymai tik iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus ir Klaipėdos rajono savivaldybės. Šios institucijos informavo, kad nėra gavusios jokios dokumentacijos dėl planuojamo šviesolaidžio kabelio įrengimo. Visgi nepaisant esamo informacijos vakuumo, yra sparčiai vykdomi parengiamieji projekto darbai, įskaitant žemės sklypų ir statinių įsigijimą jūros kabelių išėjimų į krantą ir techninių pastatų vietose. Šiuo metu AB „Eastern Light“ ir UAB „VentEko“, aktyviai bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis šalimis, įgyja reikalingus leidimus tiek sausumoje, tiek jūroje iš žemės savininkų ir atitinkamų šalių valdžios institucijų“, – priduria jie. 

Kritikos pliūpsniai ir dėl galimos žalos aplinkai

Kreipimosi autoriai taip pat pabrėžia, kad šviesolaidžio kabelio tiesimas ir su jo priežiūra susijusios infrastruktūros įrengimas vandenyje bei sausumoje gali daryti reikšmingą poveikį priekrantės dugno faunai ir florai, pakrantėje esančioms saugomoms geomorfologinėms struktūroms, augmenijai ir gyvūnijai.

„Pažymime, kad šviesolaidžio kabelio tiesimo Baltijos jūroje projektas (...) turi atitikti galiojančius teisės aktus, taip pat turi būti įvertintos visos su projekto realizavimu susijusios grėsmės UNESCO paveldo objekto statusą turinčioms bei kitoms LR pajūryje bei teritorinėje jūroje esančioms saugomoms teritorijoms. (...) kabelio išėjimo į krantą vietų parinkimo ir nutiesimo bei telekomunikacinio punkto su priklausančia infrastruktūra planavimas, galimo poveikio aplinkai vertinimas, įrengimas turi būti vykdomas laikantis Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo bei informuojant visuomenę“, – rašoma kreipimesi.  

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkas doc. Dr. Ričardas Skorupskas teigia, kad kiekvieno kabelio infrastruktūros formavimas, tiesimo darbai yra susiję su tam tikru aplinkos pažeidimu, vis dėlto, anot jo, didžiausia problema yra ta, kad informacija apie šį projektą – neviešinama.

„Ta Švedijos kompanija viską daro lyg ir slaptai. Ją atstovaujanti įmonė Lietuvoje (...) viešai apie darbus ir apie poveikį nekalba. (...). Vis tiek bus atliekami kasybos darbai, kabelis bus tiesiamas tam tikromis atkarpomis, bet apie tai galima tik spėlioti, nes jokios detalios informacijos nėra. (...). Dėl objekto aš didelės grėsmės nematau, bet kad jis daromas tyliai ir slaptai, tai yra blogai. Visuomenė su bet kokiais pokyčiai turi būti supažindinama. O kada „tyliai, ramiai“ daroma, kyla įtarimų“, – teigia jis. 

„Šito kabelio nelyginu su naftotiekio vamzdžiu, kur tikrai potenciali tarša didelė, jis pats kaip daiktas poveikio neigiamo neturės, bet jo klojimas ir integravimas į jūros dugną, pakrantės struktūrą – be abejonės yra susijęs su techniniais darbais ir galimais pažeidimais. (...). Poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti. Gal jis bus vėliau, kol kas viskas labai tyliai, slaptai daroma“, – priduria mokslininkas. 

VSTT: galimo reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms – nenustatyta 

Savo ruožtu projekto koordinatorius Lietuvoje R. Masilevičiaus teigia, kad poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad Neringa priklauso „Natura2000“ tinklui, buvo atliktas, o jo ataskaita kartu su išvada yra pateikta Saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje. 

„Buvo pasamdyti Klaipėdos universiteto mokslininkai, buvo parengta ataskaita, kuri pirmą kartą pateikta prieš maždaug du metus. Šiais metais informacija dar kartą atnaujinta“, – teigia R. Masilevičius.

„Pačios išvados nepacituosiu, bet apibendrinant – planuojama ūkinė veikla neturi reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms“, – pabrėžia jis. 

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Eltą taip pat patikino, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms.

„Veiklos elementų, galinčių sukelti reikšmingą poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms, nenustatyta“, – akcentuojama VSTT atsakyme. 

R. Masilevičius sako, kad dar reikės atlikti jūros dugno tyrimą, o dėl kitų reikalingų dokumentų yra komunikuojama su Aplinkos ministerija. 

„Kadangi objektas nekasdienis, tai tvarkų, kurios būtų parengtos, nėra, todėl teisininkų komandos prižiūri, kad viskas būtų pagal įstatymus“, – patikina jis.

R. Masilevičius: nuogąstavimas, kad informacija slepiama, nepagrįstas

Projekto koordinatorius Lietuvoje taip pat teigia, jog informacija apie projektą nėra slepiama, kaip kad teigia 14-ai institucijų kreipimąsi išsiuntusių organizacijų atstovai. Anot jo, priešingai – projektas pristatytas Neringos savivaldybės tarybai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, pristatymo įrašas prieinamas ir gyventojams. 

„Taryba atstovauja visus Neringos gyventojus. Buvo viešas pristatymas. Jeigu kažkam įdomu, galima Tarybos posėdžio medžiagą peržiūrėti. Nuogąstavimas, kad informacija yra slepiama arba vietiniai nežino, yra nepagrįstas“, – teigia jis.

„Susisiekėme net ir su organizacija „Klaipėdos žalieji“, sutarėme, kad jeigu bus poreikis gauti informaciją, ją bendruomenėms pristatysime“, – priduria ELTA pašnekovas.

Neringos savivaldybė: kol kas oficialaus prašymo dėl projekto įgyvendinimo negavome

Savo ruožtu Neringos savivaldybė patikino, kad 2032 m. Neringos savivaldybės tarybai buvo pristatyta šio projekto vizija, vis dėlto savivaldybės administracija iki šiol nėra gavusi jokio oficialaus prašymo dėl jo svarstymo ar derinimo. 

„Dėl to plačiau komentuoti apie projektą neturime galimybės. Gavę oficialų prašymą dėl projekto įgyvendinimo, tikrai atliksime visas reikalingas procedūras – taip pat ir viešinimo“, – pabrėžia Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistė Sandra Vaišvilaitė.

R. Masilevičius teigia, kad prašymas dėl projekto svarstymo ar derinimo Neringos savivaldybei dar nėra pateiktas, mat šiuo metu svarbiausia buvo surasti vietą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima įrengti duomenų sustiprinimo centrą. 

„Šią savaitę už vieną milijoną eurų aukciono metu įsigyta pusė Nidoje, valstybinės žemės sklype, esančio šiltnamio. Toliau bus atliekamas rekonstrukcijos projektas – įsigyta šiltnamio dalis bus paversta duomenų postu: bus įrengiama duomenų paskirstymo, signalo sustiprinimo įranga. Pati trasa iki jūros eis jau esamos infrastruktūros koridoriumi – iki gelbėjimo stoties yra nuvestos atitinkamos komunikacijos. Toliau bus rengiama būtina dokumentacija, siekiama gauti visus reikalingus leidimus“, – tolimesnius projekto planus vardija ELTA pašnekovas.

„Reikalingų leidimų yra galybės, daugybė įstatymų, reikalavimų. Dirba teisininkų komanda, kad visos proceūros būtų atliktos pagal įstatymą. (…).  Investuotojai – švedų kompanija – kelia aukščiausias reikalavimus, kad viskas būtų išskirtinai pagal teisės aktus”, – tikina jis.