Lietuvoje narkotikų yra bandę penktadalis moksleivių

Lietuvoje narkotikų yra bandę penktadalis moksleivių, rodo pirmadienį pristatytas tarptautinis alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD).

„19 proc. Lietuvoje apklaustų mokinių nurodė, kad mažiausiai vieną ar du kartus bandė kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų“, – per spaudos konferenciją pirmadienį pristatydamas tyrimo rezultatus sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas. 

Anot jo, tarptautinis tyrimas rodo, kad Europoje naujų psichoaktyvių medžiagų atsiradimas stabilizuojasi, bet jaunimo vartojimas ir prieinamumas kelia nerimą, nes „vis daugiau jaunimo patvirtina, kad prieinamumas jiems pakankamai lengvas“.

R. Čiužo duomenimis, Lietuvoje jaunuoliai gana anksti pradeda vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, dar mokykliniame amžiuje. Anot jo, populiariausias narkotikas yra kanapės, o kiti vartojami yra LSD, haliucinogenai, ekstazis, kokainas.

„4 proc. Lietuvos mokinių patenka į aukštos rizikos kanapų vartojimo kategoriją ir net 24 proc. jų sako, kad jas gauti lengviausia“, – pažymėjo R. Čiužas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad mokinių, kurie mažiausiai kartą bandė narkotikų, per dešimt metų nežymiai sumažėjo.

„Nežymiai mažėja mokinių, kurie mažiausiai kartą vartojo narkotikų, nuo 2011 iki 2019 metų tas procentinis mažėjimas yra per du procentinius punktus“, – sakė NTAKD vadovas.

Tyrimo duomenimis, moksleiviai kiek rečiau vartoja naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurių poveikis panašus į tradicinių narkotikų, pavyzdžiui, kanapių ar ekstazio. Šios medžiagos dar vadinamos „spaisais“ „legaliais narkotikais“, „sintetine marihuana“, „chimke“ ir gali būti įvairios formos, pavyzdžiui, žolių mišinio, miltelių, kristalų, suktinės, „markučių“, druskų, nosies purškalų ar tablečių.

Jų mažiausiai vieną kartą bandė vartoti 7 proc. visų moksleivių. Dažniausiai jie nurodė vartoję rūkomų žolių mišinius ir skysčių formos medžiagų, mažiau – miltelių, kristalų ar tablečių formos medžiagų. 

Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai („spaisai“, „K2“, „sintetinė marihuana“, „chimkė“) bei sintetiniai katinonai („miau miau“, „dronai“, „mefedronai“, „mefai“). Sintetinius kanabinoidus nors kartą vartojo 4,5 proc., o katinonus – 0,9 proc. apklaustų jaunuolių.

Anot ekspertų, nors iš pirmo žvilgsnio skaičiai atrodo maži, jie iš tikrųjų kelia nerimą, nes Lietuva pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą viršija ESPAD šalių vidurkį, jis yra 3,1 procento.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai taip pat nerimą keliančia tendencija vadina tai, kad ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje atsiranda suklastotų medikamentų, tokių kaip „Xanax“ tablečių.

Anot specialistų, šių tablečių sudėtyje rasta pavojinga nauja psichoaktyvioji medžiaga, o vartojant tokius vaistus kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar net gyvybei.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas Robertas Badaras tvirtina, kad norint gelbėtis iš priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pirmiausia svarbu pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos.

Anot jo, pagrindinė priežastis, jaunuolius skatinanti pabandyti narkotikų, yra smalsumas.

„Svarbiausi požymiai, išduodantys, kad jaunuolis vartoja narkotikus – dėmesio sutrikimas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, apetito stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija, agresyvumas, pasikeitęs draugų ratas, padidėjęs pinigų poreikis. Jiems esant tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako R. Badaras.  

Spaudos konferencijoje pirmadienį pristatytas alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas ESPAD. Jis atliktas 2019 metų balandžio pradžioje, tyrime dalyvavo beveik 25 tūkst. 15–16 metų moksleiviai. 

NTAKD informavo, kad reabilitacijos projektams, kurie padeda žmonėms atsisakyti priklausomybių, 2019 metais skirta 1,7 mln. eurų, 2020 metais – 1,5 mln. eurų.