Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Flickr.com nuotr.
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Penktadienį prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu Lietuvoje lankysis Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Nors šiemet mūsų šalyje lankėsi žinomų politikų ir monarchų, Vokietijos ir Lietuvos vadovių bičiulystę iliustruoja tai, kad A. Merkel kol kas vienintelė aukščiausio lygio Vakarų Europos vadovė radusi laiko apsilankyti Lietuvoje.
Simboliška, kad minint trijų Baltijos šalių valstybingumo šimtmečius, Vokietijos kanclerė vizitui pasirinko ne Rygą ar Taliną, o Vilnių. Tiesa, Rukloje dislokuoti ir NATO batalionui vadovaujantys Vokietijos kariai, tikriausiai, padėjo A. Merkel apsispręsti.
Trečią kartą Lietuvoje viešėsiančios A. Merkel ir Lietuvos prezidentės darbotvarkėje dominuos klausimai susiję su Europos Sąjunga, NATO ir pastaraisiais metais sustiprėjusiu dvišaliu bendradarbiavimu. Lietuvoje sparčiai kuriasi Vokietijos automobilių pramonės milžinai, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“. Pastarosios automobilių komponentų įmonės atidaryme ketvirtadienį dalyvavo D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė susitikimo metu bandys įtikinti A. Merkel, kad ketinimai mažinti ES struktūrinių fondų paramą pavyzdinėms Bendrijos nariams nebūtų teisinga. Juolab, kad mūsų šalies ūkininkai iki šiol gauna vienas žemiausių išmokų ES, o parama kitiems projektams, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Lietuvai buvo pažadėta dar stoviniuojant ant narystės slenksčio.
Ne paskutinėje politikių darbotvarkės vietoje atsidurs ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES klausimas. Nors stipriai su Jungtine Karalyste susiję Vokietijos automobilių gamintojai ne kartą piktinosi priešiška Bendrijos derybininkų retorika, A. Merkel leido suprasti, kad ES vienybė Berlynui, skirtingai nei „Nord Stream 2“ projekto atveju, yra svarbesnė.
Kaip ir Lietuvos prezidentė, A. Merkel kanclerės pareigas eina paskutinę kadenciją. Oficialaus limito, kiek kartų paeiliui politikas gali tapti kancleriu, Vokietijos teisinė sistema nenumato, tačiau analitikai neabejoja, kad 2021 m. šalis bus subrendusi permainoms.
ELTA