Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Keičiantis laisvalaikio ir mitybos įpročiams, Lietuvoje daugėja antsvorį ir nutukimą turinčių moksleivių, rodo naujas tyrimas.
Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais per didelį svorį turėjo 21,6 proc. moksleivių nuo 7 iki 17 metų amžiaus – tai vienu procentiniu punktu daugiau nei dvejais metais anksčiau.
Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad didesnį nutukimą lemia technologiniai pokyčiai bei žalingi mitybos įpročiai.
„Vaikai vis daugiau laiko praleidžia uždarose erdvėse, jie laisvalaikiu neina į lauką, jie nesirenka kasdienės fizinio aktyvumo veiklos“, – BNS sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kastytis Šmigelskas.
Jo teigimu, pasikeitusiems mitybos įpračiams ypač didelę įtaką daro greito maisto kultūra.
„Tai dažniausiai prastos mitybinės vertės maistas, prie kurio mūsų organizmai evoliucine prasme dar nėra prisitaikę. Ir natūralu, kad jis atsideda organizme, o vėliau pasireiškia kaip antsvoris ar nutukimas“, – teigė K. Šmigelskas.
Vaikų ligoninės gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas teigia, kad panaši tendencija turėtų būti pastebima ir ateityje, mat socialiniai pokyčiai verčia žmones rinktis sėslesnes veiklas.
Gydytojas pabrėžė, kad nutukimas vaikystėje atsiliepia ir ateityje.
„Vaikų, ypač paauglių, virš 10 metų amžiaus – jei yra nutukę, tai 60 procentų jų bus nutukę ir suaugę“, – BNS sakė gydytojas.
Mokinių kūno masės indekso įvertinimas apskaičiuotas pagal KMI ribines vertes, pritaikytas pagal vaikų amžių ir lytį. Šias vertes nustatytė Tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė (International Obesity Task Force – IOTF).
BNS