Lietuvių prioritetų tyrimas: norėtų taupyti, bet pinigus išleidžia pragyvenimui

Šiauliai

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

55145

Svarbiausi lietuvių gyvenimo prioritetai yra sveikata ir šeima, o turėdami papildomų pajamų, pirmiausiai žmonės jas skirtų taupymui ir kelionėms. Tačiau realybėje, per paskutinius kelis mėnesius daugiausiai lietuvių savo namų ūkio pajamų skyrė drabužiams ir avalynei, rodo „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas.

Gyvybės draudimo bendrovė šiuo tyrimu siekė išsiaiškinti dabartinės visuomenės gyvenimo prioritetus bei palyginti rezultatus su panašiu praeitais metais įmonės atliktu tyrimu. Naujasis tyrimas parodė, kad lietuvių pragyvenimo lygis po truputį kyla ir būtinosios gyvenimo išlaidos sudaro mažesnę jų namų ūkio pajamų dalį, palyginus su praėjusių metų duomenimis. Tačiau nors žmonės išskirtinai prioritetu gyvenime laiko sveikatą ir šeimą, visgi pinigus realybėje daugiausiai išleidžia išvaizdos detalėms.

„Realybėje pastebimai mažiau nei kituose regionuose žmonių Šiaulių apskrityje taupė, investavo, skyrė vaikų mokslams ar būsto atnaujinimui. Daug daugiau nei kituose regionuose čia žmonės pinigų skyrė grožio procedūroms, o panašiai kaip ir kituose, daugiausiai gyventojų pinigus leido drabužiams ir avalynei. Tai rodo, kad Šiaulių regione trūksta informacijos apie taupymo ir investicijų naudą – reikia daugiau kalbėti apie gyvybės draudimo privalumus ir padėti žmonėms susidėlioti prioritetus skirstant finansus“, – tyrimą apibendrina „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ Šiaulių regiono vadovė Laima Viršilienė.

Didžiausios gyvenimo vertybės – neatitinka realybės

„PZU“ visuomenės gyvenimo prioritetų tyrimas parodė, kad Šiaulių regiono gyventojai didžiausiomis vertybėmis laiko sveikatą (83 proc.) ir šeimą (86 proc.), nors šiuos prioritetus dažniau įvardijo moterys nei vyrai. Pernai, Lietuvos mastu, šeimą ir sveikatą išvis paminėjo 91 proc. respondentų.

Kitos vertybės, kurioms taip pat skiriami prioritetai, yra materialinė gerovė (56 proc.), laisvalaikis (41 proc.) ir turimi pinigai bei nekilnojamasis turtas (37 proc.). Mažiau nei trečdalis apklaustųjų prioritetu minėjo draugus (24 proc.), asmeninį tobulėjimą (24 proc.) ir karjerą (17 proc.). Lietuvos mastu daugiau vyrų nei moterų prioritetais laiko pinigus ir draugus.

Paskutinėje vietoje liko išvaizda, kuriai prioritetą teikia tik 14 proc. respondentų. Tai šiek tiek paradoksalu, nes daugiausiai apklaustųjų teigė, kad paskutiniu metu namų ūkio pajamų skyrė būtent drabužiams ir avalynei (44 proc.).

Ketvirtadalis žmonių (25 proc.) dalį pajamų atidėjo santaupoms, dažniau tai 36-45 m. asmenys. Namų remontui ar naujiems baldams lėšų skyrė 17 proc. apklaustųjų, dažniau tai – didžiausių pajamų asmenų grupė. 31 proc. žmonių savo lėšų skyrė laisvalaikiui ar kelionėms. Mažiausiai buvo investuota į savišvietą bei asmeninį tobulėjimą (9 proc.) ir sporto išlaidas (6 proc.).

Norėtų gerinti sveikatą, keliauti ir taupyti, bet pinigus atiduoda pragyvenimo išlaidoms

Galėdami laisviau skirstyti savo finansus, pirmiausiai šiauliečiai kiekvieną mėnesį atliekamas lėšas norėtų sveikatos gerinimui (43 proc.). 41 proc. respondentų rinktųsi praplėsti savo akiratį ir investuotų į keliones, 32 proc. gyventojų taip pat daugiau skirtų taupymui. Nors taupymas šiauliečiams gana svarbus, palyginus su kitais Lietuvos regionais, Šiaulių regiono gyventojai apie pinigų atsidėjimą ateičiai mąsto mažiausiai.

Vėliau mažėjančia prioritetų tvarka papildomos pajamos būtų skirtos išsvajotam daiktui, automobiliui, asmeniniam tobulėjimui ir mokymuisi, grožio procedūroms ir kosmetikai. Tik kas dešimtu atveju, turėdami daugiau papildomų pajamų, žmonės kiekvieną mėnesį pirmiausiai jas skirtų nekilnojamajam turtui.

Paklaustas kaip šiuo metu rūpinasi asmenine arba savo šeimos finansine situacija ir ateitimi, kiek dažniau nei kas trečias šiaulietis (37 proc.) teigia taupantis. 46 proc. respondentų atsakė, kad dabar skiria didelę dalį savo pajamų materialiems patogumams ir poreikiams patenkinti. Lietuvos mastu kas penktas lietuvis draudžiasi gyvybę, o kas dešimtas – investuoja.

Nors lyginant tyrimo rezultatus su praeitais metais pastebimas pragyvenimo lygio augimas, visgi lietuvių finansinė padėtis dar neleidžia savo pinigų skirstyti pagal gyvenimo prioritetus, nes būtinosios gyvenimo išlaidos sudaro per didelę namų ūkio pajamų dalį. Tokioms išlaidoms kaip komunaliniai mokesčiai, būsto nuoma, maistas, transportas, paskola, vaistai ir pan., beveik kas ketvirtas Šiaulių regiono gyventojas (26 proc.) skiria iki 90 proc. savo pajamų, o maždaug kas dešimtas – iki 100 proc. Maždaug pusė respondentų būtinosioms išlaidoms atiduoda 31-60 proc. namų ūkio pajamų.

„Įdomu tai, kad Šiaulių regione daugiau nei kituose žmonės investuotų į savo sveikatos gerinimą, jei galėtų kaip nori paskirstyti papildomas lėšas. Mažiausiai iš visų regionų čia žmonės bandytų taupyti ar investuoti. Šiaulių regione žmonėms mažiau rūpi materialinė gerovė, tačiau kaip ir kitus, būtinoms pragyvenimo išlaidoms skiriama didelė pajamų dalis. Todėl kontrastas tarp išlaidų valdymo ir noro taupyti nėra geras rodiklis, būtina labiau domėtis galimybėmis apsaugoti savo ir šeimos finansinę situaciją“, - teigia L. Viršilienė.

Pernai metais atliktas tyrimas rodė, kad keturiems iš dešimties lietuvių būtinosios išlaidos sudaro net 60-95 proc. namų ūkio pajamų.

Reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu 2018 m. liepos mėnesį atliko tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 149 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt