PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Liepos 5 d. 08:37

Lietuvių kalbos mokomasi kelionėse

Šiauliai

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


180699

Užsienio piliečių, gyvenančių ir dirbančių Lietuvoje, integracija yra Šiaulių miesto savivaldybės prioritetas, todėl jau antrus metus Šiaulių suaugusiųjų mokykloje įsteigta išlyginamoji lietuvių kalbos klasė renka vis daugiau mokinių. Šiemet mokėsi 26 tokie asmenys.

Statistikos departamento duomenimis imigrantų Šiauliuose nuolat daugėja. 2020 m. Šiaulių apskrityje gyvenamąją vietą deklaravo 5 667 imigrantai, Šiaulių mieste – 3 819. Laikinojo apgyvendinimo paslaugomis praėjusiais metais Šiauliuose naudojosi net 24 900 Ukrainos piliečių. Tikėtina, jog didžioji dalis jų atvyko į Šiaulių miestą spręsti įsidarbinimo klausimų, planuoja atvykti čia dirbti ir atsivežti savo šeimas. Nenuostabu, jog ir didžioji išlyginamosios klasės mokinių dalis yra Ukrainos piliečiai. Mokykla aktyviai bendradarbiauja su ukrainiečių bendruomenės Šiauliuose asociacija „Karpatki“.

Siekiant sklandžios imigrantų integracijos Lietuvoje, pamokose ugdomos ne tik lingvistinės, bet ir kultūrinės kompetencijos. Mokantis lietuvių kalbos susipažįstama su Lietuvos istorija, geografija. Geriausias mokymosi būdas tuomet tampa ne tik virtualios, bet ir gyvos kelionės po šalį. Taigi baigiantis mokslo metams besimokantys išlyginamojoje lietuvių kalbos klasėje daug keliavo po Lietuvą ir gyvai susipažino su didžiaisiais Lietuvos miestais – Vilniumi ir Kaunu, aplankė garsiausias Lietuvos pilis, garsių didikų dvarvietes, turtingos istorijos miestelius, kopė į piliakalnius.

Kelionėms buvo iš anksto rengiamasi pamokose: susipažinta su Gediminaičių dinastijos istorija, perskaitytos Vilniaus įkūrimo, Kęstučio ir Birutės, Žygimanto ir Barboros meilės istorijos legendos, išmoktas Maironio eilėraštis „Trakų pilis“, papasakota apie karaimų atvykimą į Lietuvą ir tapsmą organiška mūsų kultūros dalimi.

Kelionėse užsieniečiai įgijo daug Lietuvos istorijos ir kultūros žinių, giliau susipažino su šalies bendruomenių religija, geriau pažino lietuvių nacionalinį charakterį, turėjo galimybių bendrauti lietuvių kalba įvairiose situacijoje, taigi pagilino lietuvių kalbos žinias, praplėtė žodyną.