Lietuviai nusitaikė į Vokietijos universitetus: to priežastys – itin praktiškos

Vokietija – viena populiariausių šalių, į kurią kasmet atvyksta studijuoti tūkstančiai jaunuolių iš viso pasaulio. Lietuviai taip pat ne išimtis. Žvelgiant į pastarųjų metų studijuoti užsienyje apsisprendusių lietuvių pasirinkimus – ši šalis yra penktoji pagal populiarumą jų sąraše.

Vokietiją lenkia Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), antrąją vietą dalijasi Australija ir Kanada, daug stojančiųjų renkasi Jungtinės Karalystės universitetus, o penktojoje pozicijoje – Vokietijos universitetai. Tiesa, netrukus šis reitingas gali keistis, nes esant sunkiai nuspėjamai pandemijos situacijai visame pasaulyje, būsimi studentai itin atidžiai vertina ne tik studijų kokybę ir kainą, bet ir galimybes keliauti.

Lietuvius vilioja stipendijos

Šiuo metu apie 400 Vokietijos universitetų siūlo beveik 17 tūkstančių studijų programų, iš kurių apie du tūkstančiai yra vykdomos tik anglų kalba. Taip pat yra galimybė rinktis studijas tik vokiečių arba studijuoti vokiečių ir anglų kalbomis. Vokietija studentams iš užsienio siūlo ir visiškai nemokamas, ir vos 700-800 eurų per metus kainuojančias studijas universitetuose. Tiesa, jei studentas nori rinktis labai išskirtinę specialybę, kuri reikalauja ir papildomų resursų, kaina, žinoma, bus didesnė.

Bakalauro studijų programų trukmė Vokietijoje yra treji metai, tačiau kai kurios studijos, priklausomai nuo srities, gali trukti ir trejus su puse ar ketverius metus. Magistrantūros studijos šioje šalyje paprastai trunka vienerius metus, o retesniais atvejais – pusantrų ar dvejus. „Studijuoti į Vokietiją vokiečių kalba vykstantys lietuviai dažniausiai renkasi tarptautinio verslo, ekonomikos, politikos mokslų, filosofijos, inžinerijos, komunikacijos ir informacinių technologijų krypties studijas, metai iš metų populiarios išlieka psichologijos studijos. Džiugina ir tai, kad atsiranda gabių studentų iš Lietuvos, kurie sėkmingai pasiruošia medicinos studijoms“, – sako sertifikuota „AMES Education“ studijų užsienyje ekspertė Rasa Juozapavičienė. Pasak jos, pasiryžusieji studijuoti anglų kalba renkasi komunikacijos, informacinių technologijų, medijų dizaino studijas.

„Vienas iš didžiausių studijų Vokietijoje privalumų – stipendijos. Šios šalies universitetai smarkiai lenkia kitų šalių aukštojo mokslo įstaigas stipendijų pasiūla užsienio studentams. Žinoma, galima ginčytis ir sakyti, kad JAV siūlo didesnes stipendijas, tačiau privalome atkreipti dėmesį ir į šalies pragyvenimo lygį, tad išvedus procentine išraišką – Vokietija yra numeris vienas kalbant apie stipendijas užsienio studentams“, – sako R. Juozapavičienė.

Studijuoti į šią šalį vykstančius užsieniečius džiugina ir kita statistika: atliktos studentų apklausos rodo, kad būsto nuomai, maistui, transportui ir papildomoms išlaidoms per mėnesį šioje šalyje studijuojančiam vidutiniškai reikia apie 700 eurų. „Palyginimui, gyvenant ir studijuojant Olandijoje, tokiomis pačiomis aplinkybėmis tektų išleisti apie 800-900 eurų, o tokiuose didmiesčiuose, kaip Amsterdamas ar Kopenhaga, prireiks ir 1100-1400 eurų mėnesiui“, – apie studentų, o neretai ir jų tėvų, piniginės iššūkius sako studijų užsienyje ekspertė ir priduria, kad Vokietijoje nieko nestebina dirbantys studentai ir tam nėra jokių laiko ar kitų apribojimų.

Nuo ko pradėti?

Verta įsidėmėti, kad mokslo metai studentams Vokietijoje prasideda nuo spalio. Prieš renkantis studijas šioje šalyje, „AMES Education“ studijų užsienyje specialistė R. Juozapavičienė siūlo pasidomėti ne tik studijų sąlygomis ir kokias specialybes siūlo šalies aukštosios mokyklos, bet ir atkreipti dėmesį, kokių specialistų šiuo metu reikia Vokietijos darbo rinkai, jei po studijų būtų priimtas sprendimas dar kurį laiką likti šioje šalyje.

„Reiktų atlikti rimtus namų darbus ir susirasti daug atsakymų į rūpimus klausimus. Apsispręsti, kokia kalba ketinama studijuoti, kokį dalyką ir kur tai daryti. Verta pasvarstyti net ir tai, kokioje šalies dalyje jūs geriausiai jausitės socializacijos požiūriu“, – sako R. Juozapavičienė ir priduria, kad esama nemažai specializuotų portalų, kurie padėtų susirasti dominančią informaciją. Keli jų: www.hochschulkompass.de, www.daad.de, www.studieren.de, www.studienwahl.lt, www.uni-assist.de ir kiti.

Studijų užsienyje ekspertė įspėja, kad rinkdamiesi universitetą būsimi studentai turėtų labai atidžiai skaityti jų pavadinimus, mat pavadinimai vokiečių kalba ir jų vertimai į anglų kalbą dažnai suklaidina: „Vokiečiai savo kalboje turi ne vieną universiteto apibūdinimą, o anglų kalba tai verčiama žodžiu „university“, tad būtinai reiktų pasižiūrėti, kokiai kategorijai priskiriamas konkretus universitetas“, – sako ji.

„Ames Education“ specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad į Vokietijos universitetus pateikti savo stojimo paraišką galima tiesiogiai aukštajai mokyklai arba per sistemą „Uni-Assist“ (www.uni-assist.de). Stojantieji į mediciną, pedagogiką ar teisę savo paraišką privalo teikti tik per hochschulstart.de platformą.

Į privačius universitetus dokumentus galima teikti visus metus, o terminai, anot R. Juozapavičienės, būna dažnai rekomendacinio pobūdžio, tačiau dokumentai į valstybinius universitetus teikiami paruošti pagal nurodytus kriterijus ir tai galima padaryti nuo balandžio pradžios iki liepos 15 dienos.

Ruošiantis studijoms kuriame nors iš Vokietijos universitetų, prireiks brandos atestato, sertifikato, įrodančio C1 lygio užsienio kalbos žinias (IELTS ,TOEFL arba DSD diplomą) ir motyvacinio laiško (jo prašo ne visi universitetai). „Jei būsimas studentas ketina kreiptis dėl stipendijos, tuomet gali prireikti motyvacinio laiško, kodėl jam turėtų būti suteikta stipendija. Tiesa, kai kurie universitetais mokytojų rekomendacijų neprašo, bet yra tokių, kurie prašo pateikti net ne vieną, o dvi mokytojų rekomendacijas“, – apie stojantiesiems keliamus reikalavimus kalba ji.

Vokiečių kalba atveria duris plačiau

Nors dažnai jauni žmonės mano, kad šiandien visų universitetų duris atveria anglų kalba, vis tik, ekspertės teigimu, mokėti šalies, į kurią vykstama studijuoti, kalbą – didelis privalumas.

„Net 170 milijonų pasaulio gyventojų vokiečių kalbą vartoja ne tik buityje, bet ir verslo sferoje. Kalbėdami ir susikalbėdami vokiečių kalba jauni žmonės gali planuoti aktyvią karjerą ne tik verslo sektoriuje – ši kalba atveria galimybes dirbti turizmo ar kitose konkurencingose srityse. Be to, mokantys vokiečių kalba žmonės turi galimybę studijuoti šia kalba pateikiamą akademinę literatūrą, todėl studijuojant mokslai palengvėja“, – studijų vokiečių kalba privalumus vardija ji ir įspėja, kad, net jei puikiai sekasi studijuoti Vokietijoje anglų kalba, už universiteto durų vis tik bendravimas vyksta dažniausiai vokiškai.