Lietuviai eina iš proto dėl naudotų BMW, bet dauguma jų iš užsienio atvyksta daužti ir suklastota rida

Lietuva

BMW markės modeliai sudaro 22–35 proc. į Lietuvą iš Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, JAV ir Prancūzijos įvežamų naudotų automobilių / Alfa.lt

Arvydas JockusŠaltinis: ALFA.LT

312210

Didžiausia naudotų automobilių eksportuotoja Vokietija nėra tik tvarkingų automobilių kraštas: maždaug 90 proc. iš šios šalies įvežtų automobilių buvo daužti, o dešimtadalis turėjo suklastotą ridą.

Lietuvoje geidžiamiausia prekė yra BMW – šios markės modeliai sudaro 22–35 proc. visų į Lietuvą iš Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, JAV ir Prancūzijos įvežamų naudotų automobilių.

Beveik visų į Lietuvą įvežamų automobilių rida klastojama užsienyje, rodo duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas.

Tiesa, nėra duomenų, ar šią nusikalstamą veiką vykdo automobilių importuotojai lietuviai, ar užsienio pardavėjai.

Šiuo metu nėra sukurta ir priemonių, kurios leistų nustatyti, ar parduodama naudota transporto priemonė užsienyje nebuvo naudojama kaip taksi ar automobilių dalijimosi platformose, tai reiškia, netausojama kaip sava.

Svarbiausia – kaina

Tai, kad šalies vairuotojus dominantys naudoti automobiliai yra patekę į eismo įvykius, anot automobilių rinkos eksperto, „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, dar nėra didžiausia problema.

Stebina faktas, kad reikšminga dalis iš visų į Lietuvą įvežamų transporto priemonių turėjo ir suklastotos ridos požymių.

„Lietuvių susidomėjimas ne pačios geriausios būklės automobiliais leidžia mums daryti prielaidą, kad kaina pirkėjams yra svarbesnis prioritetas nei transporto priemonės būklė. Rinkdamiesi tokius automobilius, kurie anksčiau buvo patyrę didelių apgadinimų ar turėjo netgi suklastotą ridą, pirkėjai gali susidaryti iliuziją, kad jiems pavyko rasti patrauklų pasiūlymą, tačiau dažniausiai šis taupymas baigiasi po pirmo rimto gedimo“, – teigia M. Buzelis.

Matas Buzelis: kaina pirkėjams dažnai yra svarbesnis prioritetas nei transporto priemonės būklė / Alfa.lt

Eksperto nuomone, rinkdamiesi automobilį lietuviai ieško pigesnių variantų ir galvoja, kad nusipirks labai tvarkingą ir gerą automobilį. Bet, vėliau automobiliui sugedus, buvęs pirkimo sandoris nebeatrodo labai puikus, nes tenka pakloti didžiules sumas už remontą.

„carVertical“ duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, Vokietija, būdama didžiausia naudotų automobilių eksportuotoja, toli gražu nėra vien tik tvarkingų ir gerai prižiūrėtų automobilių kraštas. Kas dešimtas (10,2 proc.) iš Vokietijos pirmąjį šių metų pusmetį įvežtas automobilis turėjo suklastotą ridą, o net devyni iš dešimties (90,1 proc.) praeityje buvo daužti.

Ekspertas atkreipia dėmesį ir į tai, jog absoliuti dauguma automobilių su suklastota rida jau įvežama pakoregavus odometro duomenis – rida Lietuvoje klastojama kelis kartus rečiau nei automobilį jau užregistravus šalyje.

Pavyzdžiui, iš visų iš Nyderlandų per pirmąjį šių metų pusmetį įvežtų automobilių net 7,4 proc. į šalį atvyko jau su suklastota rida, o Lietuvoje iš šios valstybės atkeliavusiems automobiliams rida buvo koreguojama žymiai rečiau – tik 1,3 proc. automobilių.

Eina iš proto dėl BMW

Tai, kad BMW yra Lietuvoje geidžiamiausia markė, atspindi ir „carVertical“ duomenys apie automobilius, importuotus iš Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, JAV ir Prancūzijos.

Šios markės modeliai sudaro labai reikšmingas dalis iš populiariųjų naudotų automobilių importo krypčių.

Daugiau nei kas trečias (35 proc.) platformoje tikrintas automobilis su istoriniais įrašais iš Vokietijos buvo BMW, o šios markės rinkos dalis tarp iš Nyderlandų, JAV ir Italijos įvežtų automobilių siekė nuo 22,3 iki 29 proc.

Mažiausia BMW dalis importuojamų automobilių rinkoje yra tarp transporto priemonių, įvežtų iš Prancūzijos. Iš šios Vakarų Europos šalies lietuviai daugiausia rinkosi „Volkswagen“ (12,1 proc.), BMW (12 proc.), „Audi“ (11,6 proc.), „Peugeot“ (7,5 proc.) bei „Mercedes-Benz“ (7,4 proc.) automobilius.

M. Buzelis pastebėjo, kad anksčiau geidžiamiausi lietuvių automobiliai buvo „Volkswagen“ markės, tačiau dabar su jais sulygino ir net aplenkė BMW.

„Volksvagenas nebėra kažkoks dalykas, dėl kurio lietuviai eina iš proto. Manau, lietuviai dabar sėkmingai eina iš proto dėl BMW ir juos tikrai perka“, – šypsojosi ekspertas.

Seniausi – iš Italijos

Pagal įvežamų naudotų automobilių vidutinį amžių naujausios transporto priemonės atkeliavo iš Nyderlandų (amžiaus vidurkis – 10,6 metų) bei JAV (10,7 metų). Iš Prancūzijos atkeliaujančių transporto priemonių amžiaus vidurkis siekė beveik 14 metų, o iš Vokietijos – dar beveik pusmečiu senesni.

Seniausius automobilius lietuviai pirmąjį šių metų pusmetį rinkosi Italijoje – iš šios šalies importuojamų transporto priemonių amžiaus vidurkis siekė 16,4 metų.

„Dėl geresnių klimato sąlygų lietuviai Italijoje ieško šiek tiek senesnių automobilių su geriau išlaikytais kėbulais. Taip pat mūsų duomenys rodo, kad tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) iš Italijos įvežtų automobilių turi istorinių įrašų apie anksčiau patirtą žalą ir nors pagal šį parametrą populiariųjų importo krypčių penketuke Italija pirmavo, visgi čia susiduriame su lėtesnės skaitmenizacijos problema“, – teigia M. Buzelis.

Pasak „carVertical“ komunikacijos vadovo, reikšminga dalis senesnio amžiaus automobilių įrašų apie anksčiau patirtą žalą nėra skaitmenizuoti, todėl importuojamų automobilių būklę visada rekomenduoja tikrinti gerą reputaciją turinčiame servise.

Be to, iš visų platformoje lietuvių tikrintų transporto priemonių su itališka istorija net 14,8 proc. turėjo suklastotą ridą, o kiek mažiau nei 3 proc. iš šios šalies atkeliavusių ir Lietuvoje įregistruotų automobilių odometro rodmenys buvo keičiami vietinėje rinkoje.

„Vokiškas benzas“ iš Rumunijos

Kitas įdomus faktas, kad vienas iš keturių „Mercedes-Benz“ automobilių, atvežtų iš Prancūzijos, turėjo suklastotą ridą.

M. Buzelio pastebėjimu, tai, kad automobilis atvyko iš Prancūzijos, dar nereiškia, kad jis šioje šalyje ir buvo eksploatuojamas.

Kai kurių automobilių istorija rodo, kad, prieš patekdami į Lietuvą, jie keliavo per kelias šalis.

Pavyzdžiui, iš Rumunijos automobilis atvyko iki Vokietijos, kur galbūt nepavyko parduoti už aukštesnę nei rinkos kainą. Galiausiai jį įsigijo lietuvis ir atvežė į Lietuvą, tačiau pirkėjas esą nebūtinai sužino, kad anksčiau jo įsigytas automobilis buvo parduotas Rumunijoje. Jis ją pirko kaip „vokišką“.

Karaliauja dyzelinas

Šių metų pirmojo pusmečio duomenys buvo iškalbingi ir lietuvių automobilių pasirinkime pagal degalų tipą. Ekspertas pabrėžė, kad reikšmingai mažiau rizikuoja importuotų elektromobilių pirkėjai.

„Matydami, kokius naudotus automobilius pirkėjai tikrina importuodami, vis dar stebime fenomenalų dyzelinių transporto priemonių populiarumą. Tokie automobiliai vis dar labai populiarūs. Tačiau tiek dyzeliniai, tiek benzininiai ir netgi hibridniai automobiliai vis dar dažniau pereina per sukčių rankas, o elektromobilių odometrų rodmenys klastojami labai retai – tik kukli dalis iš JAV įvežamų elektra varomų automobilių turėjo suklastotą ridą“, – tvirtina M. Buzelis.

Tiesa, automobilių istorijos patikros platformos statistika parodo, kad lietuvius dominantys elektromobiliai dažnu atveju turi didesnėmis sumomis įvertintas istorines žalas. M. Buzelis tvirtina, jog importuojami elektromobiliai dažnu atveju yra naujesni, o į didesnius įvykius patekusių automobilių remontas gali būti labai brangus, jeigu buvo pažeistos baterijos.

Nedaužtų amerikietiškų nebūna?

Beveik visi (daugiau kaip 97 proc.) iš JAV įvežami automobiliai turi istorinę žalą – buvo daužti ar kitaip apgadinti autoįvykiuose. Automobilių iš JAV žala yra didžiausia ir finansine išraiška.

Pasak M. Buzelio, taip gali būti dėl to, kad Jungtinėse Valstijose automobiliai gan greitai nurašomi, o jų remontas kainuoja labai brangiai. Pavyzdžiui, padangos montavimas garaže gali atsieiti nuo 180 JAV dolerių už valandą.

„Ten tvarkyti, remontuoti automobilį nepaprastai brangu, todėl nenuostabu, kad automobiliai JAV gan greitai nurašomi ir patenka į aukcionus, iš kurių paskui keliauja į Europą“, – pastebėjo jis.

M. Buzelio nuomone, maždaug ketvirtadalis iš JAV į Europą atvežamų naudotų automobilių patenka per Lietuvą, nes čia jie palyginti lengvai registruojami.

Tarp šalių, iš kurių vežami automobiliai yra patyrę istorinę žalą, pasižymi ir Vokietija: šiemet pirmą pusmetį žalą patyrę automobiliai sudarė 90,1 proc. visų į Lietuvą į vežtą „vokiškų“ transporto priemonių.

Iš Prancūzijos į Lietuvą įvežti daužti buvo 70,3 proc., iš Nyderlandų – 68,5 proc. automobilių.

Vidutinė iš JAV įvežtų automobilių įvertinta žala pasiskirsto taip: elektrinio automobilio – 13,1 tūkst. eurų, benzininio – 9,6 tūkst. eurų, dyzelinio – 8,7 tūkst. eurų.

Iš Vokietijos įvežtų elektra varomų automobilių vidutinė žala sudarė 11,1 tūkst. eurų, hibridinių – 10,2 tūkst. eurų, benzinu – 5,3 tūkst. eurų, dyzelinu – 4,1 tūkst. eurų.

Iš Prancūzijos įvežtų hibridinių automobilių vidutinė vertinama žala sudarė 14,8 tūkst. eurų, benzininių – 3,6 tūkst. eurų, dyzelinių – 2,6 tūkst. eurų.

Kaip nenusipirkti katės maiše

Apibendrindamas tyrimo išvadas, M. Buzelis teigė, kad lietuviai vis labiau domisi pigesniais naudotais automobiliais, dauguma jų varomi dyzelinu, BMW markė dominuoja tarp eksportuojančių šalių, o pastaruoju metu auga premium segmento automobilių paklausa.

„Mes pirkėjams patariame būti atsargiems, pereiti visus pirkimo žingsnius, įvertinti istoriškai automobilių patirtą žalą, užsisakyti bandomąjį važiavimą, patikrinti automobilį geriausią reputaciją turinčiame servise, kuris negali sau leisti nepastebėti defektų“, – teigė M. Buzelis.

Jeigu pardavėjas nesutinka vežti automobilio į servisą, turėtų būti rimtas signalas, kad siekiama parduoti katę maiše. „Tokių sandorių reikėtų išvengti“, – patarė ekspertas.

Juolab kad į Lietuvą gali būti vežami ir visai „nudrožti“ automobiliai, kurie anksčiau buvo naudojami kaip taksi ar automobilių dalijimosi platformose.

Tokius automobilius žmonės naudoja ne kaip savas, o svetimas, vos įsėdę įjungia variklį ir gazuoja. „Vadinamasis šaltas gazavimas varikliui labai kenkia“, – pastebėjo M. Buzelis.

„carVertical“ ir kitos duomenų įmonės dabar ieško elektroninių įrankių, kaip būtų galima tokias transporto priemones identifikuoti. „Tai nėra paprasta“, – prisipažino ekspertas.

„carVertical“ išanalizavo visas per pirmąjį 2024 m. pusmetį sugeneruotas istorijos ataskaitas, kuriose pastebėti automobilių eksploatacijos faktai iš Lietuvos bei anksčiau fiksuoti įrašai iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Olandijos arba JAV.

Naudotų automobilių importo rinka Lietuvoje sudaro apie trečdalį visų naudotų transporto priemonių sandorių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt