Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, G. Nausėda susitiko su šalyje dislokuotų užsienio karinių vienetų vadais

resize_1920x1200_rdackus_dsc_4130
Lietuva
LR Prezidento kanceliarijos nuotr.
Etaplius.LT Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies kolektyvinės gynybos principai šiuo metu yra tvirti kaip niekada, o sąjungininkų kariai, pasak jo, neatsiejama saugumo dalis.

„Per 20 metų nuėjome ilgą kelią – Lietuvoje turime daugiau kaip 3 tūkst. sąjungininkų karių, vykdančių įvairias bendradarbiavimo, saugumo ir gynybos veiklas, kasmet rengiame NATO karines pratybas tūkstančiams sąjungininkų karių, turime bendrus gynybos planus ir pajėgumus apginti sąjungininkų tautas ir vieni kitais pasitikime”, – penktadienį vykusiame susitikime su Lietuvoje dislokuotų užsienio šalių karinių vienetų vadais kalbėjo G. Nausėda.

Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu buvo aptarta užsienio kontingentų vadų vykdomų misijų situaciją bei sąveikumas su Lietuvos padaliniais.

„Sąjungininkų kariai Lietuvoje yra kolektyvinės gynybos įsipareigojimas mūsų NATO rytiniam flangui. Saugumo situacija regione reikalauja nuolatinio pasiruošimo, investicijų į gynybą ir karinius pajėgumus. Mūsų tikslas – pasirengusi Lietuvos kariuomenė, dirbanti išvien su sąjungininkais“, – teigė prezidentas.
Susitikime dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas bei kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Taip pat NATO pajėgų integravimo vieneto vadas, NATO sustiprintos priešakinės daugianacionalinės kovinės grupės vadas, Vokietijos vyresnysis nacionalinis atstovas, JAV pajėgų Lietuvoje brigados vadas, JAV gynybos atašė Lietuvoje, NATO rotacinių pajėgų Portugalijos kontingento vadas bei NATO Baltijos šalių oro policijos kontingentų vadai.

ELTA primena, kad kovo 29-ąją sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo visateise NATO nare.

1994 m. sausio 4 d. Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas nusiuntė NATO Generaliniam Sekretoriui Manfredui Verneriui laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. Tą pačią dieną A. M. Brazauskas paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos narystės NATO.

2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su NATO dėl narystės.

2004 m. kovo 10 d. Lietuvos Seimas ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį (Vašingtono sutartį).

2004 m. kovo 29 d. ministras pirmininkas A. M. Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV Valstybės Sekretoriui Kolinui Pauelui Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.