Lietuvai iššūkių kels žmonių senėjimas, išlaidos gynybai bei aukštos palūkanos

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: BNS

303928

Lietuvoje darbą baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas sako, jog fondas gerina šalies ekonomikos augimo prognozę, nes Lietuvos ūkis išliko atsparus koronaviruso pandemijai ir geopolitinėms rizikoms. Tačiau Lietuvai iššūkių kels visuomenės senėjimas, augančios išlaidos gynybai ir vis dar aukštos palūkanų normos.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Lietuva turės ieškoti papildomų tvarių finansavimo šaltinių, kad jos mokesčių perskirstymo vidurkis priartėtų prie Europos Sąjungos rodiklio. Be to, šalis turės didinti finansavimą švietimui ir sveikatos apsaugai.

TVF misijos vadovas Borja Gracia (Borchas Grasija) sako, jog Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 2,4 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks apie 1,2 proc.

TVF pagerino balandžio prognozę – tuomet TVF ekspertai prognozavo, kad šiemet šalies ekonomika augs 2,2 proc., o infliacija sieks 1,5 proc.

„Nematome, kad Lietuvos ekonomikos augimo potencialas buvo paveiktas pastarųjų iššūkių“, – spaudos konferencijoje penktadienį Vilniuje sakė B. Gracia.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, šalies ekonomika šiuo metu atrodo „gana pozityviai“, o gyventojų perkamoji galia grįžo į iki plataus masto karo Ukrainoje pradžios buvusį lygį bei, tikėtina, augs toliau.

„Pernai matėme švelnų nusileidimą (...), tačiau šiemet matome jau aiškius atsigavimo ženklus. (...) Infliacijos pikas yra už nugaros, infliacija yra suvaldyta, (...) matome, kad ir darbo užmokesčio augimas, tiek ir kitų žmonių pajamų augimas gerokai viršija infliacijos lygį“, – spaudos konferencijoje teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Nors geopolitinė įtampa liko, rizikos išlieka, tačiau taip pat galime pasakyti, kad tie juodieji scenarijai neišsipildė. Ekonomikos padangėje matome pragiedrulius“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasak TVF, kitąmet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 2,5 proc., dar po metų – 2,6 proc, o 2027–2029 metais šalies ūkis kasmet didės 2,2–2,3 proc. – jis stabilizuosis dėl demografinių pokyčių darbo rinkoje.

Tuo metu pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota infliacija, TVF manymu, 2025 metais padidės iki 2,3 proc., o 2026–2029 metais laikytųsi ties 2,2 proc.

TVF taip pat numato, kad šiemet nedarbas Lietuvoje turėtų siekti 6,5 proc., kitąmet – 6,3 proc. (balandį prognozuota atitinkamai 6,3 proc. ir 6,1 proc.).

Pasak B. Gracia, Lietuvos ekonomika pasirodė esanti atspari pandemijai, geopolitinėms rizikoms.

„Lietuvos ekonomikos raida jau daug metų paremta eksporto augimu, kuris buvo tvarus, paremtas aukštu produktyvumu, palaikė atlyginimų augimą“, – sakė B. Gracia.

TVF vertinimu, žema infliacija ir aukštas realaus darbo užmokesčio augimas palaiko vartojimą, prie to prisideda ir Europos Sąjungos investicijos. Prognozuojama, kad ekonomiką skatins ir išorės paklausa, kuri šiemet turėtų įgauti pagreitį.

Tuo metu G. Skaistė pažymėjo, kad šiemet turėtų vėl augti pernai smukęs Lietuvos eksportas -- TVF prognozuoja 4 proc. šuolį.

„Svarbi žinutė, kad TVF nemato ženklų, kad Lietuvos gamintojai susidurtų su struktūriniais konkurencingumo iššūkiais, nepaisant pastaraisiais metais išaugusių energijos ir darbo kaštų“, – sakė ministrė.

Iššūkių kels senėjimas, išlaidos gynybai, aukštos palūkanos

Vis dėl to, pasak TVF eksperto, Lietuvos ūkiui iššūkių kels visuomenės senėjimas, jau veikiantis šalies ekonomiką, kadangi vis mažiau darbingų žmonių turi išlaikyti augančią pensininkų dalį. Jo teigimu, trumpuoju laikotarpiu ekonomiką taip pat spaus gynybos išlaidos, išliekančios aukštos palūkanų normos.

„Vidutiniu laikotarpiu spaudimą ekonomikai darys visuomenės senėjimas, susijęs su pensijomis, sveikatos apsauga (...). Taip pat žalioji transformacija, kuriai reikės investicijų. Šie spaudimo šaltiniai per ateinantį dešimtmetį atspindi problemą“, – teigė B. Gracia.

Pasak finansų ministrės, Lietuva „pakankamą finansavimo lygį“ turės skirti švietimo ir sveikatos paslaugoms gerinti.

„Neišvengiamai turėsime tartis dėl papildomų tvarių finansavimo šaltinių, kurie mus artintų prie Europos Sąjungos mokesčių perskirstymo vidurkio. Šiuo metu perskirstymo lygis per biudžetą yra 9 procentiniais punktais mažesnis nei ES vidurkis. Reiškia, kad turime ganėtinai mažą biudžetą“, – sakė G. Skaistė.

Interviu BNS B. Gracia sakė, jog norint surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą bei didinti išlaidas, ypač pensijoms, valdžia turėtų plėsti mokesčių bazę – didinti pelno mokestį, plėsti nekilnojamo turto (NT), taršos apmokestinimą bei atsisakyti dalies lengvatų.

Praėjusią savaitę jis teigė, jog senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, o 2024-ieji yra pirmieji metai, kai į pensiją Lietuvoje išeis daugiau žmonių nei į darbo rinką ateis naujų darbuotojų, be to, 2026-aisiais baigsis numatytas pensinio amžiaus didinimas, o tai „didins spaudimą „Sodrai“.

Pasak jo, Lietuvai taip pat būtina didinti sveikatos ir švietimo sistemų efektyvumą, didinti pajamų surinkimą.

TVF penktadienį pabaigė beveik dvi savaites trukusią misiją Lietuvoje, kuri Vilniuje dirbo nuo gegužės 24 dienos – per dvi savaites TVF ekspertai susitiko su Lietuvos banko vadovais, Finansų ministerijos ir kitų valstybės institucijų bei privataus sektoriaus atstovais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt