Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Laurynas Kasčiūnas. BNS fotobanko nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Atliepdami Ukrainos poreikius, (...) priėmėme šiandieną sprendimą oficialų – Vyriausybė skyrė papildomai 13,5 mln. radarų įsigijimui, kurie, be jokios abejonės, stiprins perspėjimo sistemą Ukrainoje“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio teigė L. Kasčiūnas.
„Ir mes tokiu būdu jungiamės prie Vokietijos inicijuotos oro gynybos koalicijos“, – pridūrė jis.
Ministras tikina, kad Lietuva šiais metais ketina Ukrainai nupirkti keturis radarus.
„Tikslas yra šiais metais turėti keturis. Jie sustiprins įspėjimą, perspėjimą matymo ir po to galimybę naikinti oro objektus visus skraidančius“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Po to tęsime šių radarų pirkimą ir toliau, nes tai yra reikalinga Ukrainai, jie patys yra įvardinę poreikį“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva kariaujančiai šaliai atidavė sovietinio tipo P-18 išankstinio perspėjimo oro erdvės stebėjimo radiolokacinės sistemas, „Stinger“ sistemas, NASAMS paleidimo įrenginius, karinio jūrų laivyno radarus, priešlėktuvinius ginklus L-70 su amunicija, Mi-8 sraigtasparnius ir kitą įrangą.
Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, tūkstančius prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1.
Nuo karo pradžios Lietuva Ukrainai suteikė karinės paramos, kuri siekia apie 610 mln. eurų. Per šiuos metus jau suteikta paramos už maždaug 84 mln. eurų. Siekiama, kad tokia paramos dinamika ir išliktų.