PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Liepos 18 d. 10:29

Lietuva traukiasi iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos

Lietuva

Kasetiniai šaudmenys. Flickr.com nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA.LT


310137

Ketvirtadienį Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą.

Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties nelieka ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.
Pasitraukimą palaikė 103 Seimo nariai, vienas parlamentaras balsavo prieš, susilaikė 4. Tam, ratifikuota tarptautinė sutartis būtų denonsuota, sprendimą turi palaikyti bent 3/5 Seimo narių – paremti sprendimą turi bent 85 parlamentarai.

Vienas klausimo iniciatorių, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, jog pasitraukti iš konvencijos skatina pasikeitusi geopolitinė situacija.

„Tokios konvencijos yra svarios tada, kai visos šalys jos laikosi. Šiuo atveju problema yra tai, kad Rusijos Federacija, vykdanti agresiją prieš Ukrainą, turinti imperialistines ambicijas – ji šių taisyklių nesilaiko“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Tada, kai mes ratifikavome šią konvenciją ir prie jos prisijungėme, buvo kitoks laikmetis. Dabar viskas daug sudėtingiau. Todėl būtų labai klaidinga, jeigu valstybė, ruošdamasi savo gynybai, iš karto pasakytų, kokio pajėgumo savo gynybai nenaudotų“, – pažymėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.

Ministras taip pat patikino, jog šiuolaikiniai kasetiniai šaudmenys yra gerokai saugesni, jų sukeliamos pasekmės gali būti valdomos.
Savo ruožtu buvęs ministras Arvydas Anušauskas antrino kolegai ir pabrėžė – Lietuva vienintelė iš NATO Rytinio flango šalių yra ratifikavusi Oslo konvenciją. Tai, anot jo, agresijos atveju ribotų šalies galimybes efektyviai gintis.

„Visas Rytinis NATO flangas – nuo Suomijos iki Turkijos, išskyrus Lietuvą – nėra šios konvencijos dalyviai. Tai esminė prielaida ir Lietuvai nebūti šios konvencijos dalyve, nes mes turime turėti amuniciją, kurios reikia 20 kartų mažiau, stabdant priešo dideles karines kolonas, stabdant potencialų agresorių“, – ragindamas kolegas palaikyti sprendimą kalbėjo A. Anušauskas.

Jis akcentavo, jog Lietuvos kariuomenė greitu metu dar negalės įsigyti šios amunicijos, tačiau, pasak A. Anušausko, pasitraukimas iš konvencijos leis kariams susipažinti su kasetiniais šaudmenimis, jų naudojimo, išminavimo specifika.

Valdančiųjų atstovams pritarė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys. Politiko teigimu, Lietuva, ratifikavusi šią tarptautinę sutartį, priėmė naivų sprendimą.

„Buvome naivesni už savo kaimynes, nes nė viena valstybė, kuri turi sieną su Rusija, tos konvencijos neratifikavo“, – nurodė G. Surplys.
Visgi, Seimo salėje pasigirdo balsų, kurie prieštaravo KAM iniciatyvai. LVŽS frakcijos atstovas Valius Ąžuolas negailėjo kritikos siūlomam sprendimui.

„Jeigu taip žiūrint į logiką, virš 100 šalių, kurios yra šioje konvencijoje, yra kvailos, taip išeitų. Visur yra aiškiai pasakyta – daugiausiai nuo šių ginklų nukenčia civiliai. Nieko nepadarysi, vadinasi, Lietuva protingesnė už tą 100 šalių. Kiekvienas balsuojame pagal sąžinę ir ateitis parodys, kad buvo teisus“, – įspėjo Seimo narys.

ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.

Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 metais.