Lietuva sieks, kad mažiausiai 2 proc. gynybai būtų privalomi visoms NATO šalims

Lietuva
BNS / Fotobanko nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Lietuva sieks, kad per liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą būtų priimtas įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą.

„Reikia stiprinti formuluotę, kuri buvo patvirtinta 2014 metais Velso viršūnių susitikimo metu, į tokią, kuri atspindėtų realų įsipareigojimą, numatytų terminus, kada turime pasiekti tą dydį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Jis dalyvavo parlamente vykstančioje politikų, sprendimų priėmėjų ir ekspertų diskusijoje apie liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo iššūkius bei galimybes. Šis susitikimas atviras, tačiau vyksta pagal taisyklę, kad jo dalyvių pasisakymai gali būti cituojami nenurodant konkretaus kalbėtojo.

Ir K. Budrys, ir kiti konferencijos dalyviai pabrėžė, kad didinti finansavimą verčia situacija, atsiradusi Rusijai užpuolus Ukrainą.

„Tai didelis iššūkis, tačiau kalbėdami su sąjungininkais sakome, kad tai yra absoliuti bazė. Jeigu mes nedidiname šių skaičių, nesame rimtai nenusiteikę realiai stiprinti savo gynybos“, – tvirtino prezidento patarėjas žurnalistams.

NATO šalių lyderiai po Krymo aneksijos 2014 metais vykusiame viršūnių susitikime Velse sutarė, jog šalys, neskiriančios gynybai 2 proc. BVP, „siekia per dešimtmetį priartėti prie 2 proc. gairės, kad pasiektų NATO pajėgumų tikslus ir užpildytų NATO pajėgumų spragas“.

Pasak K. Budrio, dabartinis lankstumas, kai 2 proc. gynybos finansavimas tėra rekomendacija, priimtinas daug kam, todėl pakeisti požiūrį nebus lengva.

„Daug kam yra patogus lankstumas, daug kam patogu matyti tai kaip siekiamybę ir pasakyti, kad mes judame į tą pusę, bet įsipareigoti yra sunku dėl to, kad nuolat augantį dydį, nes auga ekonomikos, kasmet reikia apsiginti nacionaliniuose parlamentuose, ir tas procesas kai kur stringa“, – sakė prezidento patarėjas.

Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu 2 proc. BVP arba daugiau gynybai skiria devynios iš 30 NATO šalių. Lietuva krašto apsaugai šiemet yra numačiusi 2,52 procento.

„Kalbėkime apie pinigus“

K. Budrys pabrėžė, kad nepadidinus finansavimo, yra rizika, jog kai kurie kariniai pajėgumai liks popieriuje.

„Vadinasi, neturėsime daugiau pajėgų, kai kur pajėgumai išvis bus popieriniai. Mums reikia daugiau šarvuotos technikos, išmanios įrangos, investuoti į mokslo ir technologijų plėtrą“, – sakė jis.

Anot patarėjo, vos prieš kelerius metus Aljansas pasiekė prieš tris dešimtmečius buvusį išlaidų dydį, nepaisant to, kad dabar jam priklauso dvigubai daugiau valstybių nei tuomet.

K. Budrys tvirtino, jog per susitikimą Vilniuje reikėtų kalbėti apie pinigus.

„Turime didinti savo pajėgumus. Pažiūrėkite, kokia buvo situacija su atsargomis, ką galėjome patiekti Ukrainai, pažiūrėkite, ką turime sau turėti, jeigu mes kariautume tokį karą, kiek turėtume iš anksto dislokuotos amunicijos. Tam reikia didelių pinigų, kalbėkime apie pinigus“, – sakė pareigūnas.

Ne vienas konferencijos Seime dalyvis pabrėžė, kad Vilniuje būtina pasiekti politinį įsipareigojimą, jog 2 proc. gynybos finansavimui „būtų grindys, o ne lubos“, nes karas Ukrainoje parodė, kad situacija dėl pajėgumų ir rezervo yra labai bloga.

„Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė apie planus iki 2026 metų smarkiai padidinti kariuomenę. Mums reikia atsakyti, kur mes kaip Aljansas būsime 2026 metais“, – teigė vienas konferencijos dalyvių.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nedidinant lėšų gynybai, NATO sąjungininkai nebus pajėgūs iki galo įgyvendinti priešakinės gynybos planų savo rytų flange, tai yra ir Baltijos šalyse.

„Vokiečiai, britai, kanadiečiai neturi tiek pajėgų, kad galėtų čia dislokuoti“, – sakė dalyvis.

Ragino atkurti gynybos pramonę

Ekspertų teigimu, finansavimo klausimas glaudžiai susijęs ir su gynybos pramonės pajėgumais.

Anot jų, būtina išjudinti gynybos pramonę didinti pajėgumus, dirbti greičiau, kad užsakymai dėl ginkluotės, technikos būtų įvykdomi ne po ketverių–penkerių metų, bet anksčiau.

Konferencijos dalyvių teigimu, šis klausimas taip pat turėtų būti aptariamas per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.

„Viso Aljanso lygiu reikia mąstyti, kaip padėti gynybos pramonei atsistoti ant kitų bėgių“, – sakė vienas kalbėtojų.

Renginyje taip pat minėta, jog būtina siekti, kad NATO Baltijos šalyse dislokuotų tolimojo nuotolio gynybos sistemas, oro policijos misija virstų oro gynybos misija.

„Kalbame apie didesnių pajėgų dislokavimą regione. Sakome, kad įsipareigojimas Madride pereiti į priešakinę gynybą turi remtis konkrečiais pajėgumais, tuos konkrečius pajėgumus visi turi matyti ant žemės čia, regione, turime įvardyti, kas pasikeitė per metus. Jų turi būti fiziškai daugiau“, – po konferencijos žurnalistams sakė ir prezidento patarėjas K. Budrys.

Lietuvos valdžios atstovai pranešė besitikintys, kad iki Vilniaus susitikimo bus patvirtinti atnaujinti Baltijos regiono gynybos planai.

Ekspertai ir politikai akcentavo, kad tarp Aljanso narių būtina stiprinti suvokimą, jog Rusija ruošiasi ilgalaikiams konfliktams ir ilgalaikei konfrontacijai, o dabar sumenkusius karinius pajėgumus ji gali atkurti gana greitai.

„Turime partnerius įtikinti, kad neužtenka Ukrainos pergalės prieš Rusiją dabartiniame kare. Rusija tikrai laimės, kai taps tikra demokratija, atsisakys šovinistinių idėjų dėl „rusų pasaulio“ ir panašiai. Kol to nebus, ji kels grėsmę“, – tvirtino konferencijos dalyvis.

„NATO rytinio flango stiprinimas turi būti iki to lygio, kad nekiltų noras pulti“, – pažymėjo jis.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vys liepos 11–12 dienomis.