Lietuva prašo EK įtraukti SGD terminalą į remiamų projektų sąrašą

Klaipėda

Ugnė LiaudanskytėŠaltinis: Etaplius.lt

715

Lietuva pateikė paraišką įtraukti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą į Europos Sąjungos bendrojo intereso projektų sąrašą (ang. projects of common interest, PCI). Europos Komisijai (EK) jį patvirtinus, šalis galėtų tikėtis gauti mažiausiai 100 mln. eurų finansinės paramos, o tai mažintų dujų kainas Lietuvos bei visų Baltijos šalių vartotojams.

Teigiamas sprendimas iš esmės reikštų, kad „Klaipėdos naftos“ lėšomis pastatytas ir šalies vartotojų išlaikomas terminalas būtų pripažintas regioniniu projektu.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuvos Vyriausybė pastaruoju metu aktyviai kalbasi su latviais ir estais, kurių parama šiam projektui yra labai svarbi. Apie tai bus kalbama Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos premjerų susitikime Taline gegužės 8-ąją, be to, planuojama trijų Baltijos šalių premjerų kelionė į Klaipėdos terminalą bei Inčukalnio dujų saugyklą Latvijoje.

„Mūsų siūlymas latviams bei estams buvo, kad verskime naują baltą lapą ir be jokių išankstinių neigiamų nuostatų racionaliai pažiūrėti į kaštus, skaičius, rinkos dydį, jos veikimą, kaip atrodytų po 2024 metų regione terminalas, jeigu jis būtų Estijoje, Latvijoje arba Lietuvoje. Su latvių ministru apie tai kalbėjome praėjusią savaitę, kad galėtume įvertinti, ar Klaipėdos terminalas yra optimaliausias. Jei tai yra optimalus sprendimas, tuomet galvotume dėl kitų žingsnių, - BNS sakė Ž.Vaičiūnas.

„Mes bandome kurti pozityvią nuotaiką, nes dar pernai lapkritį latvių ir estų pozicija buvo pakankamai neigiama dėl Klaipėdos terminalo, tai tas pozityvas po truputį atsiranda, bent jau sutikimas kalbėtis“, - pridūrė ministras.

Pasak Ž.Vaičiūno, jeigu Klaipėdos terminalas bus įtrauktas į PCI sąrašą, tai atvertų kelią prašyti ES paramos pagal Infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF). Tačiau realiai tokia galimybė, anot ministro, atsiras tik 2018 metų pradžioje, kai šių metų pabaigoje bus sudarytas galutinis PCI sąrašas.

„Iki šiol mes neturėjome jokios galimybės, nes terminalo tame sąraše nebuvo, - tai padarėme pirmą žingsnį. (...) Kita žinia, kurią komunikuojame estams ir latviams, kad mūsų galimybė regione dar labiau sumažinti dujų kainas priklauso ir nuo CEF paramos panaudojimo, o ji skirstoma iki 2020 metų, todėl artimiausi metai yra tinkamas laikas priimti sprendimą“, - kalbėjo energetikos ministras.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Lietuva labai aktyviai dirba, kad terminalas būtų pripažintas regioniniu.

„Mes ne tik svarstome, bet ir dirbame ta linkme, kad SGD terminalas būtų pripažintas regioniniu terminalu - aktyviai darbuojamės su kolegomis Latvijoje ir Estijoje bei Europos Komisijoje. Svarbiausias dalykas - įtikinti mūsų partnerius, kaimynus ir mes diskutuojame, darbai konkretūs vyksta. Jeigu mes bendrai padarysime jį regioniniu, tai turėsime galimybę iš Komisijos ieškoti paramos ir išspręsti finansinės naštos Lietuvai mažinimo klausimą“, - BNS sakė S.Skvernelis.

Ž.Vaičiūno teigimu, Lietuva jau turi žodinį EK patvirtinimą remti Klaipėdos SGD terminalą, be to, tai Komisija jau patvirtino faktiniais veiksmais, vasarį atmetusi Estijos bendrovės „Alexela“ paraišką dėl 344 mln. eurų vertės SGD terminalo Paldisko uoste statybos dalinio finansavimo. Be to, Kroatijos terminalui Krko saloje ES šiemet skyrė 101 mln. eurų, ir tai, anot energetikos ministro, yra precedentas, kad EK remia plaukiojančio laivo-saugyklos (FSRU) technologiją, kuri anksčiau buvo laikoma netinkama CEF paramai gauti.

PCI sąrašas paprastai atnaujinamas kas dveji metai - be Klaipėdos SGD terminalo laivo „Independence“ išpirkimo, šiemet Lietuva į jį taip pat prašo įtraukti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio, Lietuvos ir Latvijos dujų jungties pajėgumų išplėtimo, Syderių požeminės dujų saugyklos, taip pat elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa, antros „LitPol link“ jungties Lietuvoje, linijos Vilnius-Neris bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumų didinimo projektus.

Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis anksčiau BNS teigė, kad su EK pavykus susitarti dėl paramos SGD laivo „Independence“ išpirkimui, palengvėtų derybos su Norvegijos „Hoegh LNG“ dėl jo išpirkimo anksčiau nei 2024 metais, kai baigiasi laivo nuomos sutartis. Lietuvai anksčiau nepavyko susiderėti su „Hoegh LNG“.

Anksčiau „Klaipėdos nafta“ buvo paskelbusi konkursą pasiskolinti iš bankų 300 mln. eurų, tačiau pernai jį sustabdė, Vyriausybei pradėjus kalbėtis su EK dėl galimos finansinės paramos. Pernai skelbta, kad tokia parama galėtų siekti apie 100-150 mln. eurų.

Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. dolerių (apie 65,95 mln. eurų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 659,5 mln. eurų). „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.

BNS informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt