Lietuva per 10 metų gali tapti šalimi be grynųjų pinigų

Vilnius

Revolut nuotr.

Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt

39587

Bankinio sektoriaus ateitis gali pasukti daugybe skirtingų krypčių, tačiau transformacija į visuomenę be grynųjų pinigų šiandien atrodo kaip vienas iš greičiausiai išsipildysiančių pokyčių. Vien 2017-ais metais, operacijos negrynaisiais pinigais išaugo 10,5 proc., ir sudarė daugiau kaip 522,4 milijardo operacijų visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2020 šis skaičius išaugs iki 725 milijardų.

Verslai, o ypač - finansinės institucijos, turi neišvengiamai adaptuotis ir keistis, kadangi viskas juda gyvenimo be grynųjų pinigų link. Išpopuliarėjus bekontakčiams ir mobiliesiems mokėjimams, galima tikėtis, kad Lietuva gali tapti visuomene be grynųjų jau per ateinančius 10 metų.

Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais populiarėjimą lemia greitis, patogumas ir saugumas, taip pat ir nusistovėjusi nuomonė, kad tokie atsiskaitymai ne tik paspartina paslaugų teikimą, bet ir padeda sumažinti nusikaltimų riziką, ypač - vagysčių. Bene geriausias būdas garantuoti saugius atsiskaitymus internetu – tai vienkartinės virtualios kortelės, kurios susinaikina iškart, vos tik atlikus mokėjimą. Jų vietoje sugeneruojami naujos kortelės duomenys, tad du kartus atsiskaityti ta pačia kortele, ar panaudoti jos duomenis, yra neįmanoma. Be to, kad pasibaigtų visos galimos 16-os skaitmenų kombinacijos, prireiks dar maždaug 800 metų.

Europoje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais lydere galima laikyti Švediją, kurioje net 36 proc. populiacijos teigia, kad jie niekada nenaudoja grynųjų pinigų, o 25 proc. švedų juos naudoja tik kartą per savaitę - dar 2013-ais metais šis skaičius siekė 63 proc. Atsiskaitymai grynaisiais Švedijos parduotuvėse dabar sudaro mažiau nei 20 proc. visų atsiskaitymų, ir šiuo metu grynųjų pinigų kiekis rinkoje yra mažiausias nuo 1990-ų metų.

Jei Lietuva iš tiesų nori pereiti prie sistemos be grynųjų, labai svarbu ir toliau vystyti technologijas, kurios leis tobulinti bekontakčius atsiskaitymus - daryti juos kuo patogesnius prekybininkams, net tokiose vietose, kaip maisto furgonėliai ar prekyba įvairių miesto švenčių ir mugių metu. Jau šiandien egzistuoja įvairūs fintech startuolių sprendimai, kurie leidžia pinigus mobiliuoju telefonu akimirksniu pervesti bet kam, kas yra netoliese – siuntėjas ir gavėjas net neturi turėti vienas kito telefono numerio ar kitų asmens duomenų, taigi, laimėjimas trigubai: užtikrinamas asmens duomenų privatumas, išvengiama grynųjų poreikio, o taip pat – nebereikia net kortelių ir jų skaitytuvų.

Be abejo, Lietuvos infrastruktūra yra gerokai kitokia, nei Švedijos, be to, didiesiems bankams dažnai trūksta lankstumo siekiant įgyvendinti tokias inovacijas, kurių reikia efektyviam gyvenimui be grynųjų. Taip pat, ne visi gyventojai iki šiol pasitiki tradiciniais bankais ar kitomis finansinėmis institucijomis, kad patikėtų joms valdyti visus savo pinigus ar informaciją.

Be to, lietuviai vis dar jaučia gana stiprų prisirišimą prie grynųjų - net ir ta gyventojų dalis, kuri juos naudoja ypač retai, greičiausiai pasisakytų už grynųjų atsisakymą palaipsniui. Didelė visuomenės dalis, ypač vyresni piliečiai, vis dar turi ribotą priėjimą prie skaitmeninių paslaugų, todėl labai svarbu kartu su bet kokiais pokyčiais užsiimti ir žmonių švietimu, kad perėjimas prie gyvenimo be grynųjų pinigų būtų kuo sklandesnis.

Nors ir palengva, tačiau atsiskaitymai grynaisiais pinigais retėja ir Lietuvoje. Lietuvos banko užsakytos apklausos duomenimis, 2017-ais metais dieną prieš apklausą 13 proc. respondentų atsiskaitinėjo tik mokėjimo kortele, tuo tarpu 2016-ais tą patį atsakė 10 proc. Matoma ir tai, kad mokėjimo korteles lietuviai renkasi ir didėjant atsiskaitymo sumai - mokant daugiau, nei 25 eurus, absoliuti dauguma atsakė teikiantys pirmenybę kortelėms, o ne gryniesiems. Be to, net 60 proc. mokėjimo korteles vertina dėl atsiskaitymo jomis saugumo (gryniesiems tai priskyrė 20 proc. respondentų).

Judėjimas link gyvenimo be grynųjų vyksta ne tik Europoje - panašios tendencijos pastebimos ir tokiose šalyse, kaip Singapūras, Kinija ir Kanada, kur net 56 proc. visų atsiskaitymų yra atliekami ne grynaisiais.

Didelė dalis svarbių pokyčių visuomenėje vyksta keičiantis žmonių įpročiams. Kuo toliau, tuo labiau vertiname greitus ir patogius sprendimus, o technologijų dėka negrynųjų pinigų operacijos tampa ne tik patogesnės, bet ir saugesnės, nei atsiskaitymais grynaisiais. Be to, skaitmeniniai bankai sukuria daug naujų galimybių įgalinti papildomą saugumo sluoksnį atsiskaitant kortelėmis, kadangi savo kortelių ir sąskaitų saugumo parametrus dabar galima patiems valdyti savo išmaniuosiuose telefonuose. Lietuviai demonstruoja vis labiau augantį imlumą naujoms technologijoms ir fintech startuolių siūlomiems sprendimams, todėl visuomenės be grynų vizija tikrai nėra tolima ar utopinė. Greičiau - tikėtina ir sveikintina.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt