Lietuva kol kas nesulaukė atsakymo iš Rusijos išduoti savo dukters pagrobimu įtariamą A. Švanį

Lietuva ir Rusija yra pasirašiusios teisinio bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią šalys savo piliečių neišduoda. Taip nutiko ir 1991 metų Sausio 13-osios įvykių byloje, kuomet buvo atsisakyta išduoti karo nusikaltimais įtariamus kariškius. Lietuvos teisininkai sako, kad, kaip klostysis A. Švanio ekstradicijos eiga, priklausys nuo Rusijos pozicijos, tačiau Lietuva jį gali teisti už akių.

„Galime informuoti, kad prokuratūra yra pateikusi teisinės pagalbos prašymą užsienio valstybei dėl įtariamojo ekstradicijos. Šiuo metu turimais duomenimis, prokuratūra atsakymo nėra gavusi. Bendravimas su užsienio valstybe vyksta per Generalinę prokuratūrą“, – Eltai pranešė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuratūros atstovė Viktorija Jonuitė.

Bylos tyrimą kontroliuojanti prokurorė Irena Gedžiuvienė Eltai teigė, kad įtariamojo paiešką tebevyksta, o tyrimas nebaigtas.

Pernai rugpjūtį Lietuvos, kaip paaiškėjo vėliau, ir Rusijos pilietybę turintis 37 metų A. Švanys sutartu laiku motinai vaiko negrąžino, tuomet savo devynių mėnesių dukrą pripučiama valtimi per Skirvytės upę nuplukdė į Rusiją. Motina kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo ir neteisėto valstybės sienos perėjimo.

Vaikas rugsėjo 5 dieną buvo grąžintas į Kaliningradą iš Lietuvos atvykusiai motinai, padedant Lietuvos diplomatinėms tarnyboms, vaiko teisių gynėjams, su Lietuvos institucijomis bendradarbiavo ir Rusijos vaiko teisių institucijos.

Lietuvoje vyras yra pripažintas įtariamuoju dėl savo vaiko pagrobimo ir neteisėto valstybės sienos perėjimo. Pernai lapkritį iš jo buvo atimta Lietuvos pilietybė. Pagal Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė negalima.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Jeigu jam atimta Lietuvos pilietybė, jis yra Rusijos pilietis, čia, aišku, vėlgi sprendžia Rusija, kiek jis, kaip sakant, brangus Rusijos pilietis. Aišku, pagal tarptautinio bendradarbiavimo sutartį dėl kiekvieno atvejo sprendžiama individualiai. Svarbus rodiklis bus, ką jis (A. Švanys – ELTA) dabar Rusijoje veikia. Jei dėl Lietuvos persekiojimo jis pasiprašė prieglobsčio ir jį gavo, Rusija jo neišduos. Tokia informacija patenka į užsieniečių migracijos reguliavimo sferą ir yra nevieša. Be to, Rusija savo piliečių priešiškai nusiteikusiai valstybei, ko gero, nėra linkusi išduoti,“ – Eltai sakė advokatas, teisės mokslų daktaras Edgaras Dereškevičius.

Jis mano, kad Lietuva, teikdama prašymą Rusijai dėl E. Švanio išdavimo, bando išnaudoti visas baudžiamajame procese numatytas galimybes.

„Tokie veiksmai yra būtini, kad sustabdyti tyrimą, kol asmuo nebus išduotas ar neatvyks į Lietuvą“, – Eltai sakė teisininkas.

Pasak jo, senaties termino skaičiavimas sustoja, kai asmuo slapstosi.

Be to, pasak E. Dereškevičiaus, Rusijai nesutikus išduoti Lietuvai A. Švanį, Lietuva jį galėtų teisti už akių, Lietuvos įstatymai tai leidžia daryti, jei asmuo slapstosi. Panevėžio apygardos teisme dėl nužudymų teisiamas Romas Zamolskis, jis ilgai slapstėsi Rusijoje, ji atsisakė įtariamąjį perduoti Lietuvai.

Netrukus po įvykio, pernai rugpjūtį, Rusijos pareigūnai pranešė, kad vaikas yra saugus, juo pasirūpinta. Rusijos pasieniečiai netrukus informavo, kad atsisako perduoti Lietuvai į Rusiją su pagrobtu savo vaiku pasišalinusį A. Švanį. Kaip pranešė VSAT, Rusijos pareigūnai nurodė, kad sulaikytasis vaiko tėvas yra Rusijos pilietis, todėl perdavimui jo Lietuvai pagrindų jie neįžvelgia.

Lietuvoje taip pat vyksta civilinis procesas dėl A. Švanio tėvystės teisių dukters atžvilgiu apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Šioje byloje vaiko motinai atstovaujantis teisininkas Tomas Ryzgelis Eltai teigė, kad sprendimas šioje byloje dar nepriimtas.

„Aišku, apsunkintas bus procesas, nes pačio atsakovo nėra, išlaikymas neteikiamas. Bus teismo sprendimas, kita stadija – šio teismo sprendimo vykdymas, kaip galima išieškoti pinigines lėšas“, – Eltai sakė T. Ryzgelis.

Pasak advokato E. Dereškevičiaus, jeigu A. Švanys Lietuvoje turi turto, jei išlaikymo nemokės ir susikaups tam tikra suma, galima skelbti varžytynes ir parduoti Lietuvoje esantį jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Žiniasklaida skelbė, kad vyras pajūryje turi apie 20 ha žemės ir ją nuomojo.

A.  Švanys yra biochemikas, aplinkos inžinierius, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras, dalyvavo aplinkosauginėse akcijose, pastaruosius keletą metų jis dirbo Klaipėdos universiteto Botanikos sode.