Lietuva grįžta į privilegijų laikus

Laisvosios rinkos Lietuvoje sergėtojams nerimą kelia tai, kad pastarojo meto politiniais sprendimais tam tikriems subjektams vis dažniau kuriamos išimtinės ir privilegijuotos sąlygos, o tai sudaro prielaidas korupcijai, konkurencijos suvaržymams.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nuomone, valstybės įmonių konkurencingumas neturėtų būti dirbtinai skatinamas valstybinių lėšų injekcijomis, nuostolį dengiant biudžeto lėšomis. Mat tokiu būdu šios įmonės įgyja privilegijų privačių įmonių atžvilgiu viešuosiuose pirkimuose. Dėl to galiausiai nukenčiai vartotojai.

Alfa.lt rašė, kad nuolatinės ir periodinės kelių priežiūros darbams atlikti „Kelių priežiūrai“ 2019 m. be konkurso skirta 79 mln. eurų, 2020 m. – 76 mln. eurų. Šias lėšas pavedimo sutartimi AB „Kelių priežiūra“ skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Konkurencijos taryba (KT) ir VPT pasisako už tai, kad kelių priežiūrai lėšos būtų skiriamos atviro konkurso būdu. Tačiau šios institucijos nesiima vertinti, ar reikėtų keisti dabartinį finansavimo modelį, kai dešimtys milijonų eurų be konkurso skiriami vienai valstybės valdomai įmonei.

„Kelių priežiūros“ steigėja ir valdytoja yra Susisiekimo ministerija (SM). Lietuvos automobilių kelių direkciją taip pat kontroliuoja SM.

Kelių direkcija ir ateityje nenumato skebti viešųjų pirkimų valstybinių kelių priežiūros darbams atlikti – esą pavedimo sutartims Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos negalioja.

Ar AB „Kelių priežiūra“ iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos gali būti vertinamos kaip laisvą rinką iškreipianti neteisėta valstybės pagalba, turėtų nustatyti suinerestuotų šalių skundą tirianti Europos Komisija (EK).

Neigiamai vertina išimtis kai kuriems subjektams

VPT neigiamai vertina ydingą praktiką, kai specialiuose teisės aktuose yra sukuriamos išimtinės sąlygos tam tikriems ūkio subjektams atlikti darbus, teikti paslaugas ar prekes, nors dėl tokių sandorių rinkoje galėtų būti konkuruojama.

VPT nuomone, visais atvejais turėtų būti vykdoma atvira viešojo pirkimo procedūra ir tik nesant galimybės tokios procedūros atlikti reikėtų galvoti apie išimčių taikymą.

„Manome, kad Lietuvoje yra pakankamai ūkio subjektų, galinčių sąžiningai konkuruoti dėl paslaugų, kurios, naudojantis Kelių įstatymo ir kitų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, be konkurso, pavedimo sutartimis, pavedamos AB „Kelių priežiūra“, – Alfa.lt teigė VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Pasak jos, VPT nevertino Kelių direkcijos ir AB „Kelių priežūra“ sudarytų pavedimo sutarčių – tai neįeina į nustatytas įstaigos funkcijas.

Tačiau, VPT nuomone, reikėtų kelti klausimą, ar teisės aktai, kuriais vadovaujantis sudaromos pavedimo sutartys, yra teisėti. „Kiek pastebime, politiniai sprendimai vis dažniau linksta link išimtinių sąlygų sukūrimo tam tikriems subjektams“, – teigė J. Petkuvienė.

Vartotojai laimi, kai užtikrinama konkurencija

KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas atkreipė dėmesį, kad dėl Alfa.lt straipsnyje minimų aplinkybių šiuo metu skundą nagrinėja EK.

„Įvertinusi skunde pateiktą informaciją ir visų suinteresuotų šalių argumentus, EK priims spendimą, ar bendrovei „Kelių priežiūra“ skirtas finansavimas ir jo panaudojimas būtų laikomas valstybės pagalba bei ar tokia valstybės pagalba buvo teisėta. Kadangi aprašytoji situacija yra nagrinėjama EK, Konkurencijos taryba šios situacijos detaliau nekomentuoja“, – teigė KT pirmininkas.

Vis dėlto Š. Keserauskas pabrėžė, jog Konkurencijos taryba laikosi nuoseklios pozicijos, kad didžiausią naudą tiek vartotojai, tiek valstybė gauna esant veiksmingai konkurencijai, kai viešuosiuose konkursuose dalyvaujančios įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, novatoriškomis idėjomis.

„Sprendimai dėl vienos ar kitos rinkos liberalizavimo yra politiniai, ir juos turi priimti kiekviena valstybė, be kita ko, įvertinusi konkretaus sprendimo poveikį rinkai“, – teigė jis.

Kryžminis finansavimas iškreipia rinką

Alfa.lt rašė, jog „Kelių priežiūra“ už 730 tūkst. eurų rengiasi įsigyti 3 komplektus naujų asfaltbetonio klotuvų su papildoma įranga. Taip pat už 390 tūkst. eurų perka 3 savaeiges frezas su juostinias pakrovimo transporteriais.

Ši kelių tiesimo įranga perkama iš kelių priežiūrai skiriamų lėšų.

Vien per pusmetį „Kelių priežiūra“ numato įsigyti technikos ir įrangos už daugiau kaip 8,5 mln. eurų. Tai yra daugiau kaip dešimtadalis visų įmonės metinių asignavimų.

Kelių tiesimo rinkos dalyviai piktinasi, kad valstybės įmonė iš kelių priežiūrai skirtų lėšų perka įrangą, reikalingą tik kelių tiesimo darbams. Verslo nuomone, tai iškreipia rinką, nes „Kelių priežiūra“ gauna kryžminį finansavimą, o tai gali būti vertintina kaip neleistina valstybės pagalba.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas ragino susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių uždrausti AB „Kelių priežiūra“ dalyvauti kelių tiesimo rinkos konkursuose. „Tai aiškus konkurencijos iškraipymas, ir būtina nedelsiant nutraukti šią praktiką“, – rašte ministrui teigė jis.

Apie tai, kad be konkurso gaudama kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas AB „Kelių priežiūra“ iš šių lėšų perka ne kelių priežiūrai, o kelių tiesimui reikalingą įrangą bei dalyvauja kelių tiesimo konkursuose, asociacija informavo ir „Lietuvos kelių“ skundą tiriančias ES institucijas.

VPT nuomone, Kelių direkcija, net norėdama, šiuo metu negalėtų nustatyti tokių pirkimo sąlygų, kad viešųjų pirkimų konkursuose valstybinės reikšmės keliams tiesti negalėtų dalyvauti kryžminį finansavimą gaunanti „Kelių priežiūra“.

„Nėra galimybės eliminuoti iš pirkimų įmonių, gaunančių kryžminį finansavimą. Tarnybos nuomone, ir nevertėtų sudaryti sąlygų, ribojančių galimybę valstybės valdomoms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau vertėtų įvairiomis priemonėmis užtikrinti, kad tokių įmonių konkurencingumas nebūtų skatinamas papildomomos valstybinių lėšų injekcijomis. T. y. kad įmonės negalėtų siūlyti gerokai mažesnių kainų viešuosiuose pirkimuose, nuostolį dengiant valstybės biudžeto lėšomis“, – teigė VPT direktoriaus pavaduotoja J. Petkuvienė.

Grižo prie išimčių politikos

VPT laikinoji vadovė atkreipė dėmesį, kad politikai išimtines sąlygas išvengti konkurencijos sudarė ir savivaldybėms, kai neseniai liberalizavo vidaus sandorių sudarymo tvarką.

„Prieš kelis metus lyg ir turėjome lūkestį, kad bus skatinamas lygiateisiškumas, skaidrumas ir konkurencija, leidžiant valstybės biudžeto lėšas“, – apgailestavo ji.

Alfa.lt primena, kad Seimas, prieš dvejus metus sugriežtinęs savivaldybių vidaus sandorių sudarymo tvarką, 2019 m. gruodį vėl ją liberalizavo.

Seimas leido savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse bei teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Iki tol savivaldybės su savo valdomomis įmonėmis vidaus sandorius galėjo sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai buvo neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos teikimo, geros kokybės ir prieinamumo.

Seimui leidus, savivadybės dabar be konkurso gali savoms įmonėms pavesti valdyti sporto arenas, sveikatingumo kompleksus, baseinus ir kitus viešosios infrastruktūros objektus, o už teikiamas paslaugas nustatyti ne rinkos kainą. Pavyzdžiui, siekdamos įsiteikti rinkėjams prieš rinkimus – dotuoti tam tikras paslaugas mokesčių mokėtojų lėšomis.

Pasaulyje ir Europoje viešiesiems poreikiams skirta sporto, pramogų ir kultūros infrastuktūra dažniausiai perduodama valdyti efektyviau besitvarkančiam privačiam verslui.

Koncesijos sutartyse, pavyzdžiui, numatoma, kad savivaldybei per sutarties laikotaprį iš anksto suderėtomis kainomis teikiamas tam tikras socialinių ir viešųjų paslaugų paketas. Kitu metu arenų ir baseinų valdytojai paslaugas gyventojams parduoda rinkos kainomis.

Išimtys sudaro prielaidas korupcijai

Valdantieji tokios praktikos atsisakė ir leido vietos valdžiai kurti privilegijuotas sąlygas savoms įmonėms. Politikai nepaisė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Valstybės kontrolės, Kainų komisijos, KT ir VPT raginimų iš viso atsisakyti vidaus sandorių praktikos.

VPT teigė, kad dažnu atveju beveik visas paslaugas, kurios įsigyjamos vidaus sandoriais, konkuruodami gali siūlyti smulkaus ir vidutinio verslo subjektai. VPT nuosekliai laikėsi pozicijos, jog vidaus sandorių sudarymas turi likti išimtimi, o ne išeitimi siekiant išvengti sudėtingesnių procedūrų.

„Piktnaudžiaujant galimybe sudaryti vidaus sandorius ir netaikant konkurencingos paslaugos teikėjo atrankos procedūros ribojama konkurencija, atitinkamai ribojamos galimybės ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Tai ypač aktualu regionuose. Be to, kyla neskaidrių sprendimų rizika ir klausimų dėl racionalaus lėšų naudojimo“, – sakė J. Pektuvienė.

KT siūlymus legalizuoti vidaus sandorius vertino kaip galinčius pažeisti konstitucinį sąžiningos konkurencijos principą ir rekomendavo Seimui nepritarti siūlomoms pataisoms.

STT teigė, kad naujas reglamentavimas turi korupcijos rizikos veiksnių bei sudaro prielaidas konkurencijos suvaržymams, o tai gali lemti neigiamas pasekmes ir vartotojams.

Vidaus sandorius šiuo metu draudžiama sudaryti valstybės įmonėms, akcinėms bendrovės ir uždarosiosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

Tokie draudimai 2017 m. įvesti paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Lietuvos energija“ iš savo antrinių bendrovių už milijonus eurų neskaidriai pirko paslaugas, kurias galėjo įsigyti rinkoje.