Lietuvą dėl pusiaukelės namų konsultuojantis K. Ekhaugenas: Norvegijos visuomenę nuramino sėkmės istorijos

Lietuva

Teodoro Biliūno, fotobanko nuotr.

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA

287889

Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl pusiaukelės namų, Lietuvą dėl šių įstaigų kūrimo konsultuojantis Norvegijos pataisos tarnybos tarptautinio bendradarbiavimo vadovas Kimas Ekhaugenas sako, kad vietos bendruomenių baimė ir priešiškumas dėl tokių įstaigų yra natūralus ir suprantamas. To, pasak jo, vis dar būna ir pačioje Norvegijoje, kur pusiaukelės namų sistema veikia jau daugiau nei tris dešimtmečius.

Vis dėlto, kalbėdamas apie visuomenės saugumo užtikrinimą, pats prieš daugiau nei 20 metų pusiaukelės namų vadovu buvęs K. Ekhaugenas svarbiais aspektais įvardija ne tik nuteistųjų priežiūrai ir vietos gyventojų apsaugai naudojamas priemones, tačiau siūlo ir kitokio požiūrio į tokias įstaigas kampą.

K. Ekhaugenas atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis kalinčiųjų anksčiau ar vėliau vis vien grįš į visuomenę. Todėl, pabrėžia jis, pusiaukelės namų sistema gali padėti nuteistųjų adaptacijos procesą visuomenei išgyventi saugiau, o nuteistiesiems – sėkmingiau.

„Pusiaukelės namai yra kontroliuojamas nuteistųjų paleidimo būdas vietoje to, kad į laisvę jie išeitų tiesiai iš uždaro režimo kalėjimo. (...) Norvegijoje tai vadiname progresyviu bausmės atlikimu – pradėjęs uždaro režimo kalėjime, nuteistasis patenka į vis atviresnio režimo vietas, o jei pakeliui suklumpa – yra vėl grąžinamas į uždaro režimo kalėjimą. Tai yra testas“, – Eltai teigė K. Ekhaugenas.

„Pagrindinis pusiaukelės namų tikslas – motyvuoti kalinčiuosius pakartotinai nebenusikalsti. (...) Tarkime, žmogus kalėjime praleidžia 10 metų. Jei jis žino, kad tinkamai elgdamasis ir rodydamas motyvaciją jis gali patekti į vis atviresnio režimo bausmės atlikimo vietas – pusiaukelės namus – jis mato šviesą šio tunelio gale“, – sako K. Ekhaugenas.

Jis pasakoja, jog pusiaukelės namuose gyvenantiems nuteistiesiems Norvegijoje taikomi griežti ribojimai – jiems atliekami šlapimo tyrimai, yra nustatytos valandos, kada jie turi grįžti, taip pat galioja nulinė tolerancija smurtui ir narkotikams.

„Jei nuteistajam nepavyksta laikytis šių taisyklių, jis grąžinamas į uždarojo režimo kalėjimą. Todėl tai – labai geras būdas, žingsnis po žingsnio, padėti asmeniui grįžti į visuomenę“, – pabrėžė K. Ekhaugen.

Įveikti baimę ir priešiškumą turi padėti politikai

Ir nors K. Ekhaugenas teigia, kad per daugiau nei tris pusiaukelės namų veikimo dešimtmečius Norvegijai pavyko sumažinti pakartotinio nusikalstamumo rodiklius, su gyventojų baimėmis ir priešiškumu vis dar kartais susiduriama.

„Kai pusiaukelės namai steigiami bendruomenėje, kuriai tai nėra pažįstama, žinoma, kad bus susirūpinusių ir nusiteikusių blogiausiam. Bet ką svarbu suprasti – kad didžioji dalis nuteistųjų vieną dieną vienaip ar kitaip grįš į visuomenę ir bus kažkieno kaimynais. Todėl galbūt geriau jiems šiame procese padėti?“ – sakė K. Ekhaugenas.

Dėl to, pabrėžia K. Ekhaugenas, itin svarbus dėmuo pusiaukelės namų steigimo procese yra komunikacija – tiek politikų darbas bendraujant su gyventojais, atliepiant į jų susirūpinimą, tiek institucijų planų ir jau nutartų sprendimų pristatymas.

„Pataisos namų sistema labai didele dalimi yra politika. (…) Manau, yra ypatingai svarbu skirti daug dėmesio visuomenės informavimo kampanijoms, kalbėti su gyventojais apie tai, kas neramina ir juos nuraminti, padėti jaustis saugiais“, – kalbėjo specialistas.

„Norvegijoje visuomenė yra pozityvi kalėjimų sistemos atžvilgiu. Nors, žinoma, priešiškumo kartais būna. (...) Tikrai esame turėję tokių diskusijų, kokios dabar vyksta Kaune, tačiau, kadangi per tiek metų jau turime pusiaukelės namų sėkmės istorijų, nuraminti išsigandusius žmones yra lengviau“, – teigė K. Ekhaugenas.

Pasak K. Ekhaugeno, natūralu, jog visuomenės požiūrio pokyčiui reikia laiko ir įrodymų, kad naujoji sistema išties veikia.

„Žmonės nori matyti įrodymus gatvėse, kad visuomenė taisosi, gerėja, kad buvę nuteistieji iš tiesų gali tapti gerais kaimynais. Kai žmonės tai matys, jų požiūris pasikeis. Bet dabar visa tai nauja ir gąsdina, todėl, natūralu, kad prireiks laiko priešiškai nuostatai pasikeisti“, – kalbėjo specialistas.

ELTA primena, kad lapkričio viduryje pranešta apie planus statyti pusiaukelės namus Kauno rajone, Domeikavoje. Tačiau tokiu sprendimu piktinosi vietos bendruomenė bei rajono savivaldybė. Savo saugumu susirūpinusių vietos gyventojų teigimu, toks projektas juos nemaloniai nustebino, nes apie tokius ketinimus vietos bendruomenė nebuvo iš anksto informuota. Todėl dėl pusiaukelės namų įkūrimo gyventojai kreipėsi į teismą.

Apskritai pusiaukelės namų sistema Lietuvoje pradėta vystyti 2016-aisiais. Pirmieji pusiaukelės namai duris atvėrė Alytuje.

Iš viso šiuo metu šalyje veikia aštuoni pusiaukelės namai – Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje ir Domeikavoje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt