Liepos 28-oji - pasaulinė hepatito diena!

Šiauliai

Lolita StrazdauskienėŠaltinis: Etaplius.lt

10168

2011-ųjų metų liepos 28-ją dieną pradėta minėti Pasaulinė hepatito diena. 2017 metų Pasaulinės hepatito dienos šūkis – „Eliminuokime hepatitą”.

Kasmet minint Pasaulinę hepatito dieną, siekiama atkreipti visuomenės, atsakingų institucijų dėmesį, padidinti visuomenės sąmoningą supratimą apie virusinių hepatitų sukeliamas neigiamas pasekmes asmens ir visuomenės sveikatai.

Pagrindinė problema – dauguma užsikrėtusiųjų nežino, kad yra viruso nešiotojai ir taip virusas yra platinamas visuomenėje, o laiku nepradėjus gydymo gali išsivystyti kepenų cirozė, pirminis kepenų vėžys. Įtariant užsikrėtimą hepatito B ar C virusu, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydymo efektyvumas priklauso nuo laiku diagnozuoto susirgimo.

Virusiniai hepatitai B ir C išlieka aktualia problema visame pasaulyje. Net šiandien yra šalių, kuriose laboratorinių tyrimų ir gydymo galimybės yra ribotos, virusinių hepatitų sąlygojamų mirčių, palyginus su mirtimis nuo tuberkuliozės ir ŽIV, kasmet registruojama vis daugiau. 69-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos Ženevoje metu 194 vyriausybės pritarė visuotinei strategijai dėl virusinių hepatitų, kurios pagrindinis tikslas – iki 2030 m. eliminuoti virusinius hepatitus B ir C.

Epidemiologinė sergamumo situacija

Šiaulių apskrityje, kaip ir bendroje Lietuvos sergamumo užkrečiamosiomis ligomis struktūroje, dominuoja lėtiniai virusiniai hepatitai, kurie sudaro didžiąją dalį registruojamų virusinių hepatitų. Pastaraisiais metais sergamumas ūminiais virusiniais hepatitais išlieka žemas, neviršijantis įprasto sergamumo lygio. Pavieniai ūmių hepatitų susirgimai registruojami ne visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose.

2016 m. Šiaulių apskrityje užregistruoti 27 virusinio hepatito atvejai (2015 m. – 30), iš jų – tik 1 ūmaus virusinio hepatito B atvejis ir 2 ūmaus virusinio hepatito A atvejai. Ūmaus hepatito B atvejis registruotas Šiaulių rajone (asmuo mirė).

Per š. m. laikotarpį Šiaulių apskrityje užregistruoti 8 virusinių hepatitų atvejai (2016 m. I pusmetis – 20 atv.), iš jų 2 ūminio virusinio hepatito atvejai registruoti Šiaulių mieste.

Šiaulių apskrityje per pastaruosius keletą metų užregistruotų ūmių virusinių hepatitų B ir C galimos užsikrėtimo vietos: atliktos medicininės procedūros odontologijos kabinetuose, kitose stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, intraveninių narkotikų vartojimas ir kt.

Virusinis hepatitas – klastinga liga

Virusiniai hepatitai – tai įvairių virusų sukeliami kepenų uždegiminiai ir distrofiniai pokyčiai, pasireiškiantys medžiagų apykaitos sutrikimais, neretai ir gelta. Dažniausiai virusinį hepatitą sukelia hepatitų A, B ar C virusų tipai. Virusiniai hepatitai B ir C skiriasi nuo virusinio hepatito A užsikrėtimo būdu bei sukeliamomis pasekmėmis. Užsikrėtus hepatito B ar C virusu, ligos vystymosi svarbą lemia tai, kad didžiajai daliai susirgusiųjų pasireiškia besimptominė ar ūminė infekcijos forma, kuri dažnai pereina į lėtinę infekcijos formą.

Užsikrėtimo rizikos veiksnius išaiškinti yra gana sudėtinga, nemaža dalis užsikrėtimo priežasčių lieka nežinomos. Virusinis hepatitas B ir C – per kraują plintančios infekcijos. Todėl būtina užtikrinti saugių medicininių bei grožio paslaugų (manikiūras, pedikiūras, auskarų vėrimas, tatuiruočių darymas) procedūrų atlikimą, naudoti vienkartinius instrumentus, užtikrinti daugkartinių instrumentų dezinfekcijos ir sterilizacijos atlikimą pagal galiojančių higienos normų reikalavimus.

Nepamiršti apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo privalo ne tik asmens sveikatos priežiūros specialistai, bet ir kiti darbuotojai, kurie dėl savo profesijos gali susidurti su krauju (policininkai, barų darbuotojai, kt.) ir kitoms rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Virusinis hepatitas B ir C – plitimo būdai ir profilaktikos priemonės:

Virusinis hepatitas B

• Infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis kliniškai išreikšta, besimptomine ar lėtine šios infekcijos forma. 50-60 proc. užsikrėtusiųjų virusinio hepatito B infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus.
• Klinika: klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2-6 mėnesiams po užsikrėtimo. Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas.
• Užsikrėtimo būdai: Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. Hepatito B virusu kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes užkrečiamoji dozė yra labai maža. Užsikrėsti galima lytiniu keliu bei per įvairius medicinoje ir buityje naudojamus instrumentus, kuriais gali būti pažeidžiamas kūno dangų vientisumas: per kraują (perpilant kraują ar jo produktus), per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis. Taip pat motina, užsikrėtusi hepatito B virusu, gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.
• Pagrindinės profilaktikos priemonės: Efektyviausia profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo 1998 metų valstybės lėšomis pradėti skiepyti visi naujagimiai. Teisės aktų nustatyta tvarka rizikingų profesijų asmenys skiepijami darbdavio lėšomis, kiti suaugusieji gali pasiskiepyti savo lėšomis, įskiepijamos 3 vakcinos dozės (standartinė skiepijimo schema: pirmoji dozė, po 1 mėn. ir po 6 mėn.). Prieš skiepijimą rekomenduojama atlikti kraujo tyrimo testus hepatito B paviršinio antigeno (HBsAg) nustatymui. Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus, nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. Būtina naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. Nevartoti narkotinių medžiagų, o jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.

Virusinis hepatitas C

• Infekcijos šaltinis: žmogus, sergantis besimptome, kliniškai išreikšta ūmia ar lėtine šios infekcijos forma. Susirgus ūminiu virusiniu hepatitu C, tik 10-15 % ligonių pasveiksta, kitiems 85% (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius) vystosi lėtinis virusinis hepatitas C. Per 10-15 metų organizme išsivysto kepenų cirozė ir 5-6% komplikuojasi kepenų vėžiu.
• Klinika: Užsikrėtus hepatitu C virusu, inkubacinis periodas trunka nuo 3 iki 20 savaičių. 60-80% ligonių, sergančių virusiniu hepatitu C, bloga sveikata nesiskundžia. Apie 20-30 % užsikrėtusiems asmenims pasireiškia ūmios ligos simptomai, pvz., panašus į gripą nuovargis, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, karščiavimas, silpnumas, lengvi pilvo skausmai arba pageltusi oda ir akių obuoliai, patamsėjęs šlapimas.
• Užsikrėtimo būdai: Hepatito C virusas perduodamas vartojant švirkščiamuosius narkotikus, per kraują bei organų transplantacijas, nesaugių invazinių medicininių procedūrų metu, nesaugiai atliekant grožio paslaugas (manikiūras, pedikiūras, auskarų vėrimas, tatuiruočių darymas). Yra galimybė užsikrėsti hepatito C virusu buityje, kai ligonis arba viruso nešiotojas ir jo artimieji ar kiti asmenys naudoja bendrus asmens daiktus, pvz., dantų šepetukus, skustuvus, manikiūro, pedikiūro bei tatuiruočių atlikimo reikmenis. Labai retai hepatito C virusu užsikrečiama lytiniu keliu.
• Pagrindinės profilaktikos priemonės: nesinaudoti kitų asmenų higienos priemonėmis (skutimosi peiliukais, dantų šepetuku ir pan.). Nevartoti švirkščiamųjų narkotinių medžiagų, o jei jau vartojate – nesidalinkite švirkštais, adatomis, indais. Prieš veriant auskarus, darantis tatuiruotę, būtina įsitikinkite, ar asmuo, atliekantis šias grožio paslaugas, naudoja sterilias adatas bei instrumentus, vienkartines pirštines, laikosi tinkamos rankų higienos. Naudokite asmenines apsaugos priemones, jei liesite kito asmens krauju ir (arba) kitu kūno skysčiu užterštus instrumentus, daiktus. Praktikuokite saugius lytinius santykius. Nors skiepai efektyviausia apsaugos priemonė, pasiskiepyti nuo virusinio hepatito C šiandien galimybės nėra.

Eliminuojant virusinius hepatitus – svarbu:

Siekiant išvengti užsikrėtimo hepatito B ar C virusu bei šių susirgimų išplitimo, labai svarbu, kad užsikrėtę asmenys apie tai informuotų tiek asmens sveikatos priežiūros, tiek kitus specialistus, kurie atlieka įvairias procedūras, ypatingai invazines, ir yra rizika užsikrėsti.

Pasitikrinti dėl virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama:

• Jei buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai iki 1993 metų;
• Jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros;
• Jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST);
• Hemodializuojamiems pacientams;
• Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis;
• Organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams;
• Asmenims po organų transplantacijos;
• Medicinos įstaigų darbuotojams;
• Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu;
• Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas;
• Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus;
• Buvusiems įkalinimo įstaigose;
• Turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.);
• Infekuotiems ŽIV;
• Nėščiosioms.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt