Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

9411

1410 m. liepos 15 d. prie Žalgirio buvo sutriuškinta Vokiečių ordino galybė, ir tai padarė galą beveik du šimtus metų trukusiam krašto plėšimui bei naikinimui.

Žalgirio mūšis įvyko netoli Tanenbergo ir Griunvaldo, jame kovėsi jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos ir Teutonų ordinas.

Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Teutonų ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.

Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių Viduramžių riterių kariuomenių mūšių ir nuo XIX a. tapo Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu mitu. Įvairūs šaltiniai vertina, kad pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25–85 tūkst. žmonių, o žuvo – 15–50 tūkst. Lietuvių-lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.

Nors lietuvių-lenkų jungtinė kariuomenė turėjo daugiau karių (50 lenkų ir 40 lietuvių vėliavų, daugiau kaip 50 tūkst. karių, prieš 32 tūkst. kryžiuočių – 52 vėliavas), priešininkai savo ginkluote ir šarvais turėjo pranašumą. Kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų, lietuviai ir lenkai – 17.

Už kelių kilometrų nuo kryžiuočių, šalia mažos gyvenvietės Tanenbergo, buvo įrengta lietuvių-lenkų būstinė. Politinis armijos vadovas buvo Lenkijos karalius Jogaila, kuriam tuo metu buvo apie 60 metų, mūšio lauke kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.

1411 m. vasario 1 d. tarp konflikto dalyvių buvo pasirašyta Torūnės taika, pagal kurią Žemaitija iki gyvos galvos užleista Vytautui, Lenkijai atiteko Dobrynė, o Kryžiuočių ordinas Lenkijai ir Lietuvai sumokėjo 6 mln. grašių kontribuciją.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt