Lie­tu­vos emo­cijų po­ky­čiai: ne­ri­mas sta­bi­li­za­vo­si, vėl ky­la pyk­tis ir stre­sas

„Žmo­gaus stu­dijų cent­ro“ ir „Bal­ti­jos ty­rimų“ Lie­tu­vos emo­ci­nio kli­ma­to tre­čio­ji ty­ri­mo ban­ga, at­lik­ta CO­VID-19 ka­ran­ti­no lai­ko­tar­piu, ro­do, kad Lie­tu­vos žmo­nių emo­cinė būse­na, iš pra­džių dra­ma­tiš­kai pa­blogė­ju­si, ba­land­žio pra­džio­je pa­ste­bi­mai pa­gerė­jo, o mėne­sio ga­le vėl paste­bėti nei­gia­mi po­ky­čiai: Lie­tu­vo­je daugė­ja pyk­čio ir stre­so.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25–30 d., parodė stiprią emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą žmonių, lyginant su 2018 m., padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc.).

Antroji apklausa, atlikta balandžio 5–8 dienomis, atskleidė, kad po patirto šoko emocijos ėmė gerėti. Didžiausias pokytis buvo patiriančiųjų nerimą skaičiuje: nerimaujančių Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 64,3 proc. iki 49 proc. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 40 proc., jaučiančių pyktį – nuo 35,6 iki 29,3 proc., streso sumažėjo nuo 45,8 iki 33,8 proc. Tačiau ši teigiama dinamika ilgai netruko.

Naujausia apklausa, atlikta balandžio 28–30 d., atskleidė, kad, praėjus 20 dienų, nerimo ir liūdesio lygis išliko stabilus, tačiau regimai padaugėjo pykčio (nuo 29,3 proc. iki 35,7 proc.), kuris pasiekė pirmųjų šoko savaičių lygį, išaugo streso lygis (nuo 33,8 proc. iki 41,7 proc.).

„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad suvaldyta krizė turėtų atsispindėti mažėjančiose neigiamose emocijose. Tačiau, nors epidemiologiniu požiūriu situacija gerėja, emociniu – pradėjo vėl blogėti.

„Pyktis paprastai pradeda augti, kai žmonės ima vertinti, kad kiti asmenys ar situacija tampa kliūtimi patenkinti poreikius ar lūkesčius. Jei krizės pradžioje žmonės buvo linkę šlietis prie lyderių, tai dabar situacija, atrodo, keičiasi. Žmonės dėl prarastų pajamų, darbų ar apribojimų keliamų nepatogumų pradeda ieškoti kaltų. Be šio subjektyvaus veiksnio, pyktį didina ir objektyvios priežastys – mažėjantis darbo vietų skaičius, nepakankama parama verslui. Didėja supratimas, kad laukia ekonomikos nuosmukis. Pyktį ir priešiškumą skatina vertinimas, kad nėra aiškaus plano, kaip įveikti sunkų laikotarpį“, – sako psichoterapeutas G. Chomentauskas.

Jo teigimu, šiuo periodu svarbu visuomenę ne bauginti ir bausti, bet vienyti bendradarbiavimui. „Pandemijos pradžioje buvo demonstruojama gana didelė visuomenės vienybė, ją svarbu išsaugoti ir dabar, kai reikia stotis ant kojų ir įveikti ekonomikos krizę. Žmonės jau senokai nori pilnaverčio gyvenimo, svarbu nedelsti ir parodyti kelią, kaip mes kartu jį pasieksime. Ir neužlaikyti karantino ilgiau, nei tikrai būtina“, – tvirtina G. Chomentauskas.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad, blogėjant finansinei padėčiai ir nematant būdų, kaip spręsti ne nuo paties individo priklausančias problemas, paprastai stebimas agresijos didėjimas. Ji gali būti kreipiama tiek prieš aplinką (smurtas), tiek ir prieš save (fizinis ir psichinis žalojimasis). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos reiškinius, kurie gali būti sukelti epidemijos krizės, ir šalinti jų emocines priežastis.

Draudimo bendrovės vadovas Marius Jundulas atkreipia dėmesį į veiklos po karantino planavimo būtinybę. „Šiandien verslui tenka didžiulė atsakomybė užtikrinti žmonėms darbo vietas ir suteikti kiek galima didesnį saugumo jausmą. Vienas iš būdų – planuoti veiklos scenarijus ir brėžti savo darbuotojams bent jau artimiausios ateities perspektyvą. Taip galima sumažinti stresą, kuris kyla dėl nežinomybės“, – komentuoja draudimo bendrovės vadovas, pridurdamas, kad optimizmo turėtų suteikti ir nuoseklus karantino švelninimas.

Parengta pagal BNS pranešimą spaudai