Lie­tu­va tol gy­va, kol žmo­nės puo­šia­si tau­ti­niais kos­tiu­mais

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

12903

Ga­lė­tų ne­šio­ti bran­gius ka­ro­lius, ta­čiau daž­niau ant kak­lo ry­ši sti­li­zuo­tą vy­ti­nę juos­te­lę. Ga­lė­tų gy­ven­ti sva­jo­nių ša­li­mi va­di­na­mo­je Ame­ri­ko­je, ta­čiau vos pa­gal­vo­jus apie už jū­rų ma­rių li­ku­sią Lie­tu­vą aky­se kau­pia­si aša­ros. Štai to­kia yra tau­to­dai­li­nin­kė Ade­lė Ado­mai­tie­nė, ku­ri, kaip pa­ti sa­ko, la­biau už vis­ką my­li sa­vo gim­tą­jį kraš­tą ir žmo­nes.

Foto galerija:

De­ra prie su­kne­lės, bet ne prie aukš­tai­tiš­ko kos­tiu­mo

Su po­nia Ade­le su­si­tin­ka­me „Var­sos“ bib­lio­te­ko­je. Kol kal­ba­mės, mus ste­bi paukš­te­liai, „su­tū­pę“ ant tau­to­dai­li­nin­kės kur­tų del­mo­nų. Bib­lio­te­ko­je ji su­ren­gė šių, Ma­žo­sios Lie­tu­vos et­nog­ra­fi­niam re­gio­nui bū­din­gų ak­se­sua­rų pa­ro­dą.
Pa­ti Ade­lė ki­lu­si iš Aukš­tai­ti­jos – tad ko­dėl gi ją su­do­mi­no del­mo­nai? „Pat­rau­kė jie ma­ne tuo, kad yra iš tie­sų gra­žūs. Be to, juos leng­va pri­tai­ky­ti jau­ni­mui. Vis su­kau gal­vą, ką pa­siū­lius sa­vo mo­ki­niams, kad jie pa­si­da­ry­tų ir ne­nu­mes­tų į šo­ną, ne­šio­tų“, – sa­ko Ade­lė, Šiau­lių Pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re, Tech­no­lo­gi­jų sky­riu­je mo­kan­ti bū­si­muo­sius siu­vė­jus.

Del­mo­nus ne­šio­ja ir ji pa­ti. Tie­sa, de­ri­na juos ne prie tau­ti­nio aukš­tai­tės kos­tiu­mo, o prie li­ni­nės su­kne­lės. „Kaip bu­vo nuo am­žių glū­du­mos su­kur­ta, taip te­gul ir lie­ka. Ne­rei­kia iš­ba­lan­suo­ti jau­no žmo­gaus min­ties“, – įsi­ti­ki­nu­si tau­to­dai­li­nin­kė.

Tam, kad šiuo­lai­kiš­ko­mis idė­jo­mis neiš­ba­lan­suo­tų del­mo­nų, Ade­lė ne vie­ną va­lan­dą pra­lei­do Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je, Re­tų spau­di­nių skai­tyk­lo­je. „Ten ir skai­čiau, ir pa­veiks­la­vau. Li­te­ra­tū­ros yra daug: ži­no­ma, iš ko­kių me­džia­gų del­mo­nai bu­vo siu­va­mi, ko­kie raš­tai bu­vo nau­do­ja­mi. Bet nuo­sek­lios del­mo­nų siu­vi­mo tech­no­lo­gi­jos ras­ti kol kas ne­pa­vy­ko“, – sa­ko tau­to­dai­li­nin­kė, sa­vo pa­čios ku­ria­muo­se del­mo­nuo­se la­biau­siai mėgs­tan­ti vaiz­duo­ti gy­vy­bės me­dį.

Be­je, pir­mą­jį del­mo­ną ji pa­ga­mi­no prieš 19 me­tų ir jis nė iš to­lo ne­pri­me­na pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mų. Pirm­ta­ką Ade­lė kū­rė iš skiau­ti­nių, mat bu­vo šio me­no pra­di­nin­kė Šiau­liuo­se – 1998 m. įkū­rė skiau­ti­nių klu­bą „Ka­me­nos“.

Išs­kir­ti­nė mi­nio­je

Idė­jų en­tu­zias­tin­gai šiau­lie­tei ne­trūks­ta ir da­bar. Štai del­mo­nų pa­ro­dos ati­da­ry­me pa­ki­lias kal­bas ir svei­ki­ni­mus pa­kei­tė edu­ka­ci­niai už­siė­mi­mai: Ade­lė mo­kė šiau­lie­tes, kaip su ka­la­dė­lė­mis aus­ti vy­ti­nes juos­te­les ir kaip pa­si­ga­min­ti megz­tas tris­pal­ves šir­de­les-sa­ges.

Su­ma­ny­mas, anot tau­to­dai­li­nin­kės, gi­mė ne­ti­kė­tai – per Vals­ty­bės (Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo) die­ną. Kak­lą pa­da­bi­nu­si vy­ti­ne juos­te­le, o plau­kus – tris­pal­ve šir­de­le, Ade­lė tą­kart at­krei­pė ne vie­no šiau­lie­čio dė­me­sį. „Aš ir šo­kau, ir dai­na­vau – per to­kias šven­tes ne­ga­liu nu­styg­ti vie­to­je. Vie­na mo­te­riš­kė iš­drį­so, priė­jo ir pa­klau­sė, kur pir­kau seg­tu­ką. Po to priė­jo dar vie­na, pa­sa­kė, kad to­kio no­rė­tų. Ma­ne net juo­kas suė­mė. Paaiš­ki­nau joms, kad pa­ti da­rau, o jei­gu no­ri, ga­liu ir jas pa­mo­ky­ti“, – pri­si­me­na Ade­lė.

Tau­to­dai­li­nin­kė džiau­gia­si, kad jos su­reng­tuo­se už­siė­mi­muo­se da­ly­vių ne­trū­ko. „Atė­jo mo­te­rys, mer­gi­nos, mer­gai­tės. Vi­liuo­si, kad nuo jų pa­si­pils dau­giau to­kių at­ri­bu­tų, ir per šven­tes vi­si bū­si­me pa­si­puo­šę“, – sa­ko Ade­lė.
Ji pa­ti šven­tėms puo­šia­si ne tik šiais ak­se­sua­rais, bet ir tau­ti­niu kos­tiu­mu. Tie­sa, kar­tais dėl to pa­si­jun­ta ne­pa­to­giai. „Him­ną gie­du ap­si­ren­gu­si tau­ti­niu kos­tiu­mu, bet pa­ste­biu, kad mi­nio­je esu be­veik vie­nin­te­lė to­kia. Net ne­jau­ku pa­si­da­ro... Man bū­tų taip ge­ra, taip sma­gu, jei­gu žmo­nės tu­rė­tų bent po ma­žą lie­tu­viš­ką ak­cen­tą. Nes kai per šven­tes ma­tau žmo­nes su tau­ti­niais kos­tiu­mais ar tau­ti­niais ak­se­sua­rais, at­ro­do, kad Lie­tu­va gy­va“, – šyp­so­si A. Ado­mai­tie­nė.

Sau, duk­rai ir ti­tu­luo­tai gra­žuo­lei

Sa­vą­jį aukš­tai­tės kos­tiu­mą Ade­lė prieš dau­ge­lį me­tų pa­si­siu­vo pa­ti. Pri­si­pa­žįs­ta tai da­riu­si grei­tuo­ju bū­du, to­dėl kos­tiu­mas – ne vi­sai au­ten­tiš­kas.

Nau­ją, ori­gi­na­lų kos­tiu­mą tau­to­dai­li­nin­kė siū­din­sis, kai gaus me­džia­gas – jos už­sa­ky­tos pas Gargž­duo­se gy­ve­nan­čią au­dė­ją Zi­tą Pau­li­kie­nę. Tą pa­čią, ku­rios au­di­niais mo­de­lius da­bi­no žy­mu­sis Juo­zas Stat­ke­vi­čius.
Tau­ti­nius kos­tiu­mus Ade­lė no­rė­tų pa­siū­ti ir duk­roms.

„Vy­res­nio­ji gy­ve­na JAV, jau­nė­lė – Mal­to­je. Klau­siau jų, ar no­rė­tų tu­rė­ti au­ten­tiš­kus tau­ti­nius kos­tiu­mus – bū­tų pa­li­ki­mas. Vy­res­nė­lei tau­ti­nį kos­tiu­mą jau esu pa­siu­vu­si – ji pa­sa­kė, kad už­teks ir to, ku­rį tu­ri. O jau­nė­lei kol kas ne­rei­kia – ji pa­pra­šė nuaus­ti apy­ran­kę“, – sa­ko Ade­lė.

Be­je, tau­ti­nį kos­tiu­mą tau­to­dai­li­nin­kė yra pa­siu­vu­si ne tik sau, duk­rai, bet ir šiau­lie­tei En­ri­kai Trep­ku­tei. Šiuo kos­tiu­mu E. Trep­ku­tė puo­šė­si Ki­ni­jo­je vy­ku­sia­me gro­žio kon­kur­se, ku­ria­me pel­nė „Mis fi­gū­ros“ ti­tu­lą. Ade­lė juo­kia­si, kad jei­gu kos­tiu­mas bū­tų au­ten­tiš­kas, var­gu ar gra­žuo­lės fi­gū­ra bū­tų pa­ste­bė­ta – te­ko jį sti­li­zuo­ti.

Vie­šė­da­ma Ame­ri­ko­je, il­gi­si Lie­tu­vos

Kol vie­nas tau­to­dai­li­nin­kės siū­tas tau­ti­nis kos­tiu­mas pa­bu­vo­jo Ki­ni­jo­je, o ki­tas ap­si­sto­jo JAV, pa­ti Ade­lė iš Lie­tu­vos iš­va­žiuo­ti nie­kur ne­ke­ti­na.

Sa­ko, kad be ga­lo my­li sa­vo dar­bą, ją su­pan­čius žmo­nes ir gim­tą­ją ša­lį. „Duk­ra su žen­tu nuo pat pir­mos die­nos ma­ne kvie­tė į Ame­ri­ką. Pir­mą kar­tą ten nu­vy­kau prieš 20 me­tų vi­sai va­sa­rai. Ne­pai­sant gra­žaus gy­ve­ni­mo, aukš­tos bend­ra­vi­mo kul­tū­ros, mie­lų ma­no ap­lin­kos žmo­nių, ap­lan­ky­tų kul­tū­ri­nių ren­gi­nių ir ob­jek­tų, pa­ju­tau il­ge­sį Lie­tu­vai. Sup­ra­tau, kaip to­li nuo jos esu, kad tuoj pat už­si­ma­nius ne­par­bėg­siu“, – sa­ko Ade­lė.

Pak­laus­ta, iš kur at­si­ra­do ta be­ga­li­nė mei­lė Lie­tu­vai ir tam, kas tau­tiš­ka, šiau­lie­tė su­si­mąs­to: „Tau­to­dai­lę šir­dy vi­suo­met ne­šio­jau­si – ma­no ma­my­tė bu­vo ko­ji­nių mez­gė­ja, o tė­ve­lis – kai­li­nių siu­vė­jas.“

Ade­lė taip pat pri­si­me­na sa­vo uoš­vie­nę iš Ku­piš­kio kraš­to. Šio­ji tu­rė­ju­si to­kius pra­šmat­nius tau­ti­nius rū­bus, kad juos sko­lin­da­vę­si net teat­ro ak­to­riai. „Ma­tyt, nuo to­kių užuo­mi­nų vis­kas ir pra­si­dė­jo. Štai da­bar ke­ti­nu da­ly­vau­ti na­cio­na­li­nia­me rie­ši­nių kon­kur­se“, – po­kal­bį šyp­so­da­ma­si už­bai­gia ji.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt