PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2019 m. Rugsėjo 3 d. 11:49

Liberalios rajono švietimo politikos džiaugsmai ir rūpesčiai

Panevėžys

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt


97341

Kiekvienų mokslo metų išvakarėse „Darbo“ skaitytojus informuojame apie mokyklų naujoves, aktualijas, problemas, geras ir blogas naujienas. Apie tai kalbėjomės su Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėju dr. Gvidu Viliu.

„Kiekviena mokslų metų pradžia yra nemažas iššūkis. Didžiausias mūsų rūpestis – mokiniai. Prognozuojama, kad, palyginus su pernai metais, šiemet jų bus šimtu mažiau. Tačiau tikslius duomenis žinosime tik rugsėjo pradžioje. Tad kai kuriose mokyklose iki galo neaišku, kaip vyks klasių komplektavimas“, – diplomatine gaida pradėjo pokalbį G. Vilys. Vedėjas priminė, kad mūsų rajono švietimo politika gana liberali – mokiniai gali pasirinkti bet kokią mokyklą. Tuo tarpu Vilniuje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose mokiniai eina į artimiausias jiems priskirtas mokyklas.

Tačiau rajone vyraujanti liberali švietimo politika turi ir neigiamų pusių – dažniausiai tik rugsėjo pradžioje galutinai paaiškėja, kiek vienoje ar kitoje mokykloje bus klasių. Kalbėdamas apie džiuginančius reikalus, pašnekovas paminėjo, kad klasių komplektavimo problemų, kaip ir kiekvienais metais, neturi Pasvalio mieste esančios ugdymo įstaigos – Petro Vileišio gimnazija, Svalios progimnazija ir Lėvens pagrindinė mokykla.

Po ilgokos pertraukos šiemet Pumpėnų gimnazijoje planuojamos dvi antrokų klasės. Tačiau iki šiol neaišku, kaip bus finansuojamas šio miestelio gimnazijos abiturientų klasės ugdymas. Pagal dabartinę mokinio krepšelio finansavimo metodiką, klasėje privalo būti ne mažiau kaip 12-ka mokinių. Švietimo ir sporto skyriaus vadovo žiniomis, yra vilčių, kad ši riba bus pasiekta ir nereikės skirti papildomai lėšų iš Savivaldybės biudžeto.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas G. Vilys priminė, kad iki šiol emocijos ir aistros rusena dėl sprendimo nuo rugsėjo 1-osios prie Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos prijungti tokio pat tipo Pajiešmenių ugdymo įstaigą. Pašnekovas pripažino, kad iki šiol neaišku, kurias mokyklas pasirinks Pajiešmeniuose ir aplinkiniuose kaimuose gyvenantys mokyklinio amžiaus vaikai. Nors Krinčiną ir Pajiešmenius skiria vos keli kilometrai, tačiau vedėjas pasigedo abiejų bendruomenių dalykiško bendradarbiavimo mokinių ugdymo reikalais. „Šiandien tikrai dar negaliu pasakyti, kiek ir kokių klasių bus Krinčino mokykloje ir jos Pajiešmenių skyriuje. Pavyzdžiui, dabar turimais duomenimis, Pajiešmeniuose yra aštuoni penktokai, o Krinčine – tik du. Turėtų būti viena penktokų klasė. Deja, racionalius sprendimus priimti labai trukdo neigiamas emocinis fonas. Sunku įtikinti, kad jungtinėse klasėse nukenčia ugdymo kokybė. Labai tikiuosi, kad laikui bėgant emocijos aprims ir blaivus protas triumfuos“, – sakė G. Vilys.

Pašnekovas sakė, kad kol kas nereikia skambinti pavojaus varpais, kaip didžiuosiuose miestuose, dėl fizikos, chemijos, biologijos ir kitų dalykų mokytojų stygiaus. Šią problemą spręsti „padeda“ kasmet mažėjantis mokinių skaičius. Tačiau rajone jau jaučiamas ikimokyklinio ugdymo specialistų trūkumas. „Gera naujiena – nuo rugsėjo 1-osios Pasvalio vaikų darželyje „Liepaitė“ atidaroma dar viena grupė. Tad galėsime geriau tenkinti ikimokyklinio ugdymo poreikius“, – pasidžiaugė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas G. Vilys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė, kad nebereikia sveikatos pažymėjimų dėl praleistų pamokų. Vedėjas nuogąstavo, kad pamokų nelankymas dėl tariamų ligų gali tapti savivalės forma. Apie tai ir kitus ugdymo reikalus buvo kalbama Ilzenbergo dvare (Rokiškio r.) organizuotame rajono mokyklų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų direktorių ir pavaduotojų pasitarime. Baigdamas pokalbį, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas G. Vilys užsiminė apie atnaujinamas kai kurių mokyklų sales, stadionus ir kitus objektus. Tačiau tai atskiros publikacijos tema.

Sigitas Kanišauskas