Siūloma įpareigoti prezidentą pateikti motyvus, kodėl neskiria ambasadoriaus

Lietuva

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Vilmantas VenckūnasŠaltinis: BNS

323423

Liberalų sąjūdžio parlamentaras Raimundas Lopata siūlo įpareigoti prezidentą pateikti motyvus, jei šis atsisako skirti Vyriausybės pateiktą ambasadoriaus kandidatūrą.

„Viena vertus, konstituciniai, valstybės sąrangos principai. O antra, realios situacijos, kurios klostosi ir po kurių visi tik skėsčioja rankomis, nesupranta, kas čia vyksta. Atmetimai turėtų būti paaiškinti su motyvais, kaip teisėjų atvejais“, – savo siūlymo motyvus BNS aiškino R. Lopata.

Parlamentaro registruotoje Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisoje siūloma nustatyti, kad prezidentui nepaskyrus Vyriausybės pateikto kandidato diplomatiniu atstovu, Vyriausybei raštu turi būti pateikti motyvai dėl jo neskyrimo.

Anksčiau panašią pataisą buvo registravęs konservatorius Žygimantas Pavilionis, joje siūlyta prezidentą įpareigoti pateikti motyvus per dešimt dienų. Šios pataisos sulaukė neigiamos Seimo Teisės departamento išvados.

R. Lopata sako, kad jis savo siūlymą sustiprino „teisine motyvacija“, argumentavo pataisos reikalingumą Konstitucinio Teismo nutarimais.

„Manau, kad šiuo atveju mūsų kanceliarijos Teisės departamento žmonės klysta, nemato visumos“, – teigė liberalas.

Parlamentaras siūlo, kad ši pataisa įsigaliotų nuo kitų metų.

Pataisas dėl ambasadorių skyrimo registravo ir Ž. Pavilionis.

Jomis numatoma nustatyti, kad atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę yra skelbiama iki rugsėjo 15 dienos.

Taip pat norima detalizuoti, kaip kandidato svarstymas vyksta Seimo Užsienio reikalų komitete (URK).

Būtų nustatoma, kad užsienio reikalų ministras, prieš teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti URK, kandidatūrą prieš tai ją suderintų su ministru pirmininku ir prezidentu.

Be to, svarstant kandidatą, URK posėdyje turėtų būti pristatoma informacija apie jo asmenines ir dalykines savybes, motyvacija, pats kandidatas turėtų pristatyti darbo diplomatinėje atstovybėje tikslus ir darbų planą.

Taip pat siūloma aiškiai reglamentuoti, kad diplomatinis atstovas dirbti į diplomatinę atstovybę paprastai skiriamas ketverių metų, bet ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1-osios.

Šie siūlymai inicijuoti po keliskart užsitęsusių Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Prezidentūros derybų dėl naujų diplomatinių atstovų skyrimo.

Dėl Prezidentūros ir URM nesutarimų šiemet buvo įšaldytas 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, ilgiausiai vyko ginčas dėl ambasadoriaus Lenkijoje. Kandidatas į šią poziciją pradėtas derinti 2022 metų rudenį, tačiau prezidentui netiko atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūros.

Įstrigus ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimui, užtruko ir kitų 2024 metų keičiamų ambasadorių kandidatūrų derinimas. Procesas pajudėjo kovą, prezidentui ir užsienio reikalų ministrui sutarus dėl tinkamų kandidatų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt