PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Gruodžio 6 d. 16:21

Liberalai reikalauja paaiškinti elektros tiekėjo „Ignitis“ kainodaros politiką

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


253218

Lietuvos elektros ir dujų tiekėjui „Ignitis“ pakeitus nefiksuotos kainos planą ir vietoje jo klientams pasiūlius pasirašyti fiksuotą trejų metų sutartį, Seimo liberalai aiškinsis, kodėl bendrovė priima sprendimus už savo klientus, nors šie yra pasirinkę sau optimalią kainodarą, teigiama frakcijos pranešime žiniasklaidai.

„Pradedame matyti ženklus, prie ko priveda rinkos monopolija. Šiandien įmonė švelnina savo poziciją, vis dėlto pats faktas, kad, nepaisydama savo klientų lūkesčių, ji drįsta keisti taisykles žaidimo viduryje, mums atrodo nepriimtinas“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Seimo narys atkreipia dėmesį, kad šis atvejis – ne pirmas, kai nepriklausomas elektros tiekėjas savo nuožiūra keičia sutartis su vartotojais.

„Kai „Perlas“ pakenkė elektros rinkos pertvarkos reputacijai, tai „Ignitis“ savo sprendimu išvis kompromituoja procesą. Norėtume išgirsti aiškius paaiškinimus, kodėl tokie sprendimai priimami, nepaisant dešimčių tūkstančių vartotojų lūkesčių ir pasirinkimų“, – pranešime sako E. Gentvilas.

Atsisakiusi planų su nefiksuota tiekimo paslaugos kaina, „Ignitis“ pasiūlė pasirašyti kitą sutartį ir savo klientus įspėjo tokiu pranešimu: „Jeigu nieko nedarysite, 36 mėn. planas be nuolaidos Jums įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.“.

Seimo liberalų pastebėjimu, antradienį paskelbta bendrovės informacija apie galimybę pasilikti nefiksuotos kainos sutartį, neišsklaido abejonių ir dviprasmybių. Savo viešojoje komunikacijoje „Ignitis“ aiškina: „Svarbu suprasti, kad nesutikimas su sutarties pakeitimu nereiškia, kad kaina nesikeis“.

Tikėdamasi paaiškinimų dėl įmonės veiksmų, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija trečiadienį rengia neplanuotą posėdį, į kurį kviečia įmonės „Ignitis“ vadovus, rašoma pranešime.

Elektros tiekėją „Ignitis“ valdo AB „Ignitis grupė“, kurios 73,08 proc. akcijų valdo valstybė, kitą dalį – įvairūs investuotojai.