Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Knygos viršelio fragmentas
Laima JuzulėnienėŠaltinis: Etaplius.lt
2017 m. lapkričio 7 d. 17.30 val. Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyks žurnalisto Leono Stepanausko knygos „Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties“ sutiktuvės. Pokalbį su autoriumi moderuos Vydūno draugijos narė Jurgita Gedminienė.
Leonas Stepanauskas gimė 1925 metais Kaune. Vilniaus universitete studijavo germanistiką. Nuo 1963 m. gyvena Berlyne. 1963–1967 metais jis buvo Vokietijos DR kelionių biuro turistinių grupių vadovas ir reklaminių filmų režisierius. 1968–1995 dirbo Berlyno TV redaktoriumi ir režisieriumi.
Dirbdamas Vokietijoje visada palaikė aktyvius kūrybinius ryšius su Lietuva, stengėsi rasti ir išplėtoti temas, jungiančias Lietuvą su Vokietija. Jo pagrindinė tyrinėjimų tema – vokiečių ir lietuvių literatūriniai ir kultūriniai ryšiai. Taip į jo kūrybą atėjo Tomas Manas, Vydūnas, Viktoras Falkenhahnas, kiti.
L. Stepanauskas nuo 1975 m. yra Tomo Mano draugijos Ciuriche narys. Vienas iš Baltistikos komisijos buvusioje VDR steigėjų. Vokietijos Baltistų mokslinio susivienijimo valdybos narys, Vydūno draugijos garbės narys. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
L. Stepanauskas propaguoja Vokietijos ir Lietuvos kultūras: Lietuvoje – vokiečių kultūrą, susijusią su Lietuva, Lietuvoje jau daug metų yra tikrasis kultūros ambasadorius, skleidžia Lietuvos kultūrą, dalyvauja visuose moksliniuose sambūriuose, susijusiuose su baltistika. Didžiulis jo nuopelnas – Tomo Mano namelio išgelbėjimas Nidoje. Dabar jis - vienas ryškiausių kultūros centrų.
Gyvenimas L. Stepanauską suvedė su Vydūnu. Paties Vydūno jis nematė, bet likimas suvedė su jo mokiniu Berlyno Humboldtų universiteto polonistikos ir baltistikos profesoriumi Viktoru Falkenhahnu. Jis atrado daug medžiagos, susijusios su Vydūno gyvenimu Detmolde, Vokietijoje. Rado Vydūno laiškus, kuriuose pasakojama apie jo paskutiniuosius metus, praleistus Detmolde. Apie tai jis jau skelbė vokiečių spaudoje. Dabar apie tai išleido atskirą knygą.
Leonas sukaupė daug Vydūno rankraštinio palikimo – laiškų, nuotraukų, susisiekė su žmonėmis tų vietovių, kur gyveno Vydūnas, buto šeimininke, sutvarkė visą šį lobį ir padovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Vydūno draugijai.
L. Stepanauskas nusipelnė ne tik Vydūnui, bet ir Antanui Baranauskui, Vienuoliui. Glaudūs ryšiai sieja su „Šviesa-Santara“.
Kiti metai paskelbti Vydūno metais. Vokietijoje Vydūnas gražiai pagerbtas – turime ten nedidelį paminklą. Lietuvoje, deja, kol kas nėra Vydūno paminklo. Idėjų pakanka, bet kyla tam tikrų žmonių pasipriešinimas.
Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė