Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Scanpix nuotr.
Rasa StrimaitytėŠaltinis: ELTA
„Atleisti ir pripažinti kaltę yra viena, o atitaisyti žalą – kas kita, – sakė A. Duda Lenkijos Veliunio miestelyje. – Šis klausimas vis dar neišspręstas, tai tęsiasi 80 metų (...)“.
Vokietijos įsiveržimas į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d. laikomas Antrojo pasaulinio karo pradžia. Dar prieš Vesterplatės apšaudymą prie Gdansko Veliunio miestelį netoli tuometinės Vokietijos ir Lenkijos sienos bombardavo nacistinės Vokietijos pajėgos.
Manoma, kad vien tik per šią ataką žuvo iki 1 200 civilių. Per visą Antrąjį pasaulinį karą Lenkijoje, skaičiuojama, žuvo iki 6 mln. žmonių. Sostinė Varšuva buvo visiškai sugriauta.
Prezidentas A. Duda yra kilęs iš Teisės ir teisingumo partijos (PiS), kuri vadovavo šaliai nuo 2015 m. iki 2023-iųjų, gretų. PiS vyriausybė savo laiku prieš Vokietiją nukreiptais pasisakymais ir 1,3 trln. eurų reparacijų reikalavimu aptemdė santykius su Berlynu.
Tačiau ir nuo gruodžio valdžioje esanti Donaldo Tusko centro kairioji vyriausybė nėra atmetusi reparacijų klausimo. Per Vokietijos ir Lenkijos vyriausybių konsultacijas liepos pradžioje federalinis kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie pagalbą vokiečių okupaciją Lenkijoje išgyvenusiems žmonėms. Konkrečių skaičių jis neįvardijo.