Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Klaipėdos uosto nuotr.
Valdas PryšmantasŠaltinis: BNS
Bendrovės generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigia, jog kol kas vyksta tik pokalbiai, sprendimai nepriimti, kol nėra informacijos apie anglies rūšį.
„Su Lenkijos kompanijomis tokie pokalbiai vyksta, jie prašo krauti. Komunikacija vyksta, pateikėme užklausą – kad atsakytų, kokia tai anglis, kokia jos struktūra. Ddabar laukiame atsakymų – kai jie bus, tada bus ir sprendimai“, – BNS sakė „Klasco“ vadovas.
Pasak jo, labai taršios vadinamosios antracitinės anglies krova Klaipėdoje neįmanoma, tuo metu stambią akmens anglį būtų galima krauti terminale ties pietine miesto dalimi.
„Jeigu antracitinė anglis, tai jokių galimybių, nes ji yra labai tarši, dulki, labai lengvos jos frakcijos. Jeigu akmens anglis, bet stambi frakcija, tai, ko gero, galimybių būtų galima atrasti pietinėje uosto dalyje, Smeltės terminale. Ar norėtume krauti – pirmiausiai reikia žinoti, kokia tai anglis“, – kalbėjo V. Štumbergas.
Jo žiniomis, į Klaipėdą atvežta anglis būtų perkraunama į mažesnius laivus ar vilkikus ir toliau keliautų į Lenkiją.
„Ta anglis laivais keliautų į Lenkiją. Dalis – perkrauta į mažesnius laivus, dalis – autotransportu: kraunama į specializuotus konteinerius ir vežama“, – sakė „Klasco““ vadovas.
Pasak jo, Lenkijos įmonės siūlo „Klasco“ krauti įvairios rūšies anglį, o tai dėl griežtų Lietuvos aplinkosaugos reikalavimų neįmanoma net ir norint padėti kaimyninei šaliai.
„Pagal pirminę informaciją iš jų (Lenkijos kompanijų – BNS) vadybininkų, tai gali būti įvairi anglis – tokiu atveju, ko gero, nematau jokių galimybių. Pirmiausiai dėl aplinkosaugos. Jos labai didelis dulkėtumas, o ypač jei tai neplauta anglis. Lyg ir norisi dėl globalių ekonominių dalykų, dėl sankcijų padėti Lenkijai, bet nematau galimybių“, – kalbėjo V. Štumbergas.
Balandžio 27-ąją Rusija nutraukė gamtinių dujų tiekimą Lenkijai, kai ši atsisakė už jas atsiskaityti rubliais, todėl šalis bando energetinių išteklių atsargas užpildyti iš kitų šaltinių.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) praėjusį penktadienį pareiškė, kad šalyje turi būti daugiau anglių negu reikia, kad būtų galima išgyventi atšiaurią žiemą, ir pridūrė, jog, be vidaus gavybos, bus toliau importuojamos anglys iš kitų šalių, išskyrus Rusiją.
V. Štumbergas negalėjo pasakyti, iš kur į Klaipėdą galėtų atvykti Lenkijai skirta anglis.
„Jie kol kas uždari. Kiek man žinoma, tos anglies kilmės šalis gali būti Afrikos šalys, gali būti Pietų Amerika“, – sakė jis.
Rusijos anglių eksportas į Lenkiją siekdavo 9-10 mln. tonų per metus, anksčiau dalis šio kuro tranzitu keliaudavo per Lietuvą ir Kaliningradą.
Nuo rugpjūčio 10-osios turėjo įsigalioti draudimas per Lietuvą vežti rusiškos kilmės anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, tačiau Europos Komisijai neseniai išaiškinus sankcijų Kaliningrado tranzitui taikymą šie kroviniai galės važiuoti tik geležinkeliais, jei neviršys 2019-2021 metų vidurkio.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
