Kultūra | 8 MIN.

Lemtingas skrydis už Nepriklausomybę

Andrius Tverijonas
2017 m. spalio 8 d. 14:25
2-karo-aviacijos-mokykla-19.jpg

„Skristi! Štai dėl ko verta gyventi“, – tuo buvo tikras jaunuolis iš Šiaulių, degančiomis akimis pasiryžęs lėktuvu skrosti padangę. Tai – Juozas Kumpis, pirmasis Lietuvos karo lakūnas lietuvis, žuvęs Nepriklausomybės kovose. Tik devyni atlikti skrydžiai, aviacijos leitenanto laipsnis ir mirtini šūviai kovose su lenkais paženklino vos 19 metų sulaukusio šiauliečio kelią į šlovę.

Gabus, bet neturtingas

Trumpas J. Kumpio gyvenimas amžiams įsirėžė į Lietuvos istoriją ir jos padangę. 1901 m. vasario 17 d. neturtingoje Šiaulių siuvėjo šeimoje gimęs Juozas apie lengvą gyvenimą galėjo tik pasvajoti – vaiko mokslams tėvai pinigų neturėjo, todėl pabaigęs miesto mokyklą ir įstojęs į Šiaulių gimnaziją jų prasimanydavo piešdamas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis su tėvais pasitraukė į Rusiją, Voronežą, kur baigė Martyno Yčo įkurtą lietuvių gimnaziją. Vaikinas gerai mokėsi, todėl nereikėjo mokėti už mokslą.
1918 m. grįžęs į Šiaulius ketino čia tęsti mokslus, stoti į aštuntą klasę, bet miestą užėmus bolševikams su keliais draugais išvyko į Kauną ir 1919 m. sausio 28 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo husarų eskadrone.

Iš husaro į lakūnus

Karo lakūnas Leonardas Peseckas knygoje „Karo lakūno pasakojimai“ prisimena pažintį su J. Kumpiu ir jo draugu. „Susipažįstu su dviem „mediniais“ husarais – Vytautu Rauba, kilusiu iš Šakių, Pusdešrių kaimo, ir Juozu Kumpiu, šiauliečiu. Pirmasis – dvidešimties metų, antrasis – vos aštuoniolika sukakęs. Abu visai neseniai sugrįžę iš Voronežo, kur mokėsi M. Yčo progimnazijoje. Jie papasakojo, kaip traukėsi karui prasidėjus iš Lietuvos ligi Voronežo, apie klasės draugus ir kaip visi svajojo, ilgėjosi tautinio atgimimo. Juodu abudu labai bičiuliavosi, valgė iš vieno katiliuko, abu vienodai buvo nepatenkinti, kad neturi arklių ir greit ėmė vaikščioti į vieną netolimą namą Ukmergės plente, kuris priklausė iš Rusijos grįžusiam Konstantinui Fugalevičiui. Tas vyras, jų žodžiais, – lakūnas, ir dabar organizuoja aviacijos mokyklą. Kai Rauba su Kumpiu kalbėdavo apie savo naują mokyklą, žėrėte žėrėjo jųdviejų akys. Viskas bus nauja ir nepaprasta. Skristi! Štai dėl ko verta gyventi. Greit abu „mediniai“ husarai, V. Rauba ir J. Kumpis, persikėlė gyventi pas K. Fugalevičių. Juos išbraukė iš husarų eskadrono sąrašų“, – rašo L. Peseckas.

Pirmoji mokykla

1919 m. kovo 12 d. iš Inžinerijos kuopos buvo išskirtas aviacijos būrys į atskirą kariuomenės dalį. Tą pačią dieną pirmuoju Aviacijos daliai išleistu įsakymu įkurta Karo aviacijos mokykla, kurios viršininku paskirtas krn. K. Fugalevičius. Kadangi mokyklos įsteigimo klausimas jau seniau buvo svarstomas, dar sausio pabaigoje buvo priiminėjami kandidatai į Karo aviacijos mokyklą. Kovo 12-ąją susirinko 21 mokinys, tarp jų – ir J. Kumpis.

Iš tiesų Karo aviacijos mokyklos užuomazgos buvo K. Fugalevičiaus tėvų namuose, Žaliakalnyje, Ukmergės pl. 28 (dabar – Savanorių pr. 42). Trūkstant patalpų, ten pradėjo burtis pirmieji aviatoriai. 1919 m. birželio pradžioje mokykla persikėlė į barakus prie Cepelino angaro, o spalio 11 d. – į Linksmadvario dvaro pastatus.

Vos tik pradėjus kurtis aviacijai Lietuvoje, nebuvo nei vieno lietuvio lakūno ar bent šiek tiek apie lėktuvus išmanančio tautiečio. Juos pakeitė specialistai iš Prancūzijos, Amerikos, Anglijos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos, net Japonijos – dažniausiai Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. Greitai į Kauną buvo atgabenti pirmieji aštuoni Vokietijoje įsigyti visiškai nauji orlaiviai LVG C VI. Vienu iš jų skraidė ir J. Kumpis.

Pirmieji absolventai

Karo aviacijos mokyklos, tiesiogiai pavaldžios Aviacijos dalies vadui, pagrindinė funkcija buvo parengti besikuriančiai Lietuvos kariuomenei reikalingus aviacijos specialistus – karo lakūnus ir oro žvalgus. Mokykloje būsimiesiems karo lakūnams ir oro žvalgams buvo dėstomos pagrindinės karinės ir aviacinės disciplinos, vedami rikiuotės užsiėmimai, rodomi lėktuvų motorai, ginklai, mokoma skraidyti.

Be tiesioginių savo pareigų Karo aviacijos mokyklos mokiniai nuolat dalyvavo koviniuose skrydžiuose, buvo komandiruojami į fronte veikiantį aviacijos būrį, budėjo prie lėktuvų, dalyvavo juos remontuojant, mokykloje turėjo įvairias pareigas, pavyzdžiui, ginklininko, adjutanto, būrininko.

Po 9,5 mėn. mokymo, 1919 m. gruodžio 16 d., Karo aviacijos mokykla išleido pirmąją laidą. J. Kumpis su dar 33 absolventais sėkmingai ją baigė, gavo leitenanto antsiuvus ir buvo paskirtas į Aviacijos dalies 1-ąją eskadrilę. Instruktuoti dar jauną leitenantą paskirtas patyręs vokiečių lakūnas Fricas Šulcas.

Mokytojo mirtis

F. Šulcas laikomas pirmuoju žuvusiu Lietuvos karo lakūnu ne lietuviu. Vokietis 1919 m. rugsėjo 29 d. žuvo aviakatastrofoje išbandant lėktuvo kulkosvaidžius virš Kauno aerodromo. Ruošdamasis numušti netoli Daugpilio bolševikų nuolat iškeliamą žvalgybinį aerostatą, F. Šulcas nutarė šiai misijai panaudoti nedidelį, bet labai dinamišką lėktuvą „Halb CL IV“. Bandant pataikyti į taikinį
F. Šulco lėktuvas, nedideliame aukštyje darydamas staigų posūkį, pateko į suktuką ir nukrito. Vyr. leitenanto mokinys Julius Šalkauskas liko gyvas, bet vokietis lakūnas žuvo.

Be fronto skridimų, F. Šulcas mokė šešis lakūnus skraidyti, bet suspėjo savarankiškai paruošti tik vieną – J. Kumpį.

Skrydžiai ir įvertinimai

Pirmasis J. Kumpio kovinis skrydis buvo lenkų fronte. 1920 m. rugpjūčio 29 d. jam teko žvalgyti Vilnių ir jo apylinkes. Tai buvo pirmasis šešių lėktuvų skrydis į okupuotą sostinę, norėta parodyti kovinę galią – Lietuvos karo aviacija jau turėjo daugiau lėktuvų nei pilotų, nebetrūko degalų.

Rugpjūčio 31 d. J. Kumpis su žvalgu Juozu Pranckevičiumi Suvalkų-Seinų-Augustavo trikampyje bombardavo ir apšaudė lenkų dalinį. Rugsėjo 3 d. jis parėmė Lietuvos kariuomenės puolimą Suvalkų kryptimi ir subombardavo artilerijos bateriją, o grįždamas apšaudė lenkų kariuomenės stovyklą. Lietuvos kariuomenės puolimui išsikvėpus, rugsėjo 7 d. žvalgybinio skrydžio metu apšaudė lenkų apkasus, rugsėjo 25-ąją prie Beržininkų užpuolė šimto vežimų lenkų kariuomenės vilkstinę.

Pasižymėjęs kovose J. Kumpis buvo įvertintas. Spalio 2 d. jis ir dar du leitenantai – Jurgis Dobkevičius ir Juozas Pranckevičius – buvo apdovanoti 1-ojo laipsnio Vyties kryžiumi su kardu.

Paskutinis skrydis

Po poros dienų šešių lėktuvų būriui buvo paskirta užduotis Varėnos stotyje surasti lenkų apsuptą šarvuotą traukinį „Gediminas“ ir jį sunaikinti, kad juo nepasinaudotų priešas. Tai buvo viena didžiausių kovinių operacijų, kurias Lietuvos karo lakūnai įvykdė per visą Nepriklausomybės kovų laikotarpį.

Vienas lėktuvas, kurį pilotavo leitenantas A. Gustaitis, sudužo dar kildamas, todėl užduotį vykdyti teko tik penkiems lėktuvams. Bombardavimo metu J. Kumpio lėktuvas buvo apšaudytas, o lakūnas sužeistas į galvą.

Su J. Kumpiu viename lėktuve skridęs oro žvalgas leitenantas Juozas Pranckevičius po įvykio pasakojo, kad pradėjus svyruoti lėktuvui, jis pamatęs susmukusį J. Kumpį. Žvalgas lėktuvo nutupdyti nemokėjęs, bet griebęs vairus bandė bent šiek tiek sušvelninti kritimą. Pamatęs lygesnę vietą, atsimušė į žemę ir prarado sąmonę.

Lėktuvas nukrito prie žibalo krautuvės. Sunkiai sužeistas leitenantas ir nuolatinis jo palydovas žvalgas J. Pranckevičius pateko į lenkų nelaisvę. Po savaitės J. Kumpis mirė Varėnos ligoninėje, J. Pranckevičius nelaisvėje išbuvo iki 1921 m. balandžio mėn.

Atsisveikinimas

J. Kumpio kūnas Lietuvos kariuomenei atiduotas spalio 13 d. Kai kur minima, kad ant vien apatiniais vilkinčio jaunuolio krūtinės buvo padėta vokiška penkių pfenigų moneta. Taip neva norėta pasišaipyti, nes lenkai iki pat kovų pabaigos tikėję, kad lietuviai skraidyti taip ir neišmokę, už juos skraido samdyti vokiečiai.

J. Kumpis buvo pagarbiai palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse, jo kapas pažymėtas lėktuvo propeleriu, kurio vieną mentę jau spėjo nulaužti vandalai. Vėliau propeleriais buvo žymimi visų žuvusių karo lakūnų kapai.

1930 m. jis apdovanotas Savanorių medaliu. 1934 m. birželio 7 d. Kauno miesto Tarybos nutarimu J. Kumpio vardu pavadinta gatvė Kaune, Aleksote. 1946–1990 m. ji vadinta Valerijaus Čkalovo vardu, o 1990 m. rugpjūčio 16 d. sugrąžintas J. Kumpio vardas. J. Kumpio vardu taip pat pavadinta gatvė Zokniuose, Šiauliuose. 2000 m. lapkričio 17 d. atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta (architektas Algimantas Mikėnas).

1920 m. liepos–lapkričio mėn. Lietuvos karo lakūnai iš viso atliko 103 kovinius skrydžius, jų metu daugiau nežuvo nei vienas lakūnas. Tarpukariu buvo kelios dešimtys lakūnų mirčių, bet jos nesusijusios su tiesioginėmis kovomis – dažniausiai nelaimingi atsitikimai dėl lėktuvų gedimų.


Šiauliai
Šiaulių kultūros centro Stiklo dirbtuvės kviečia suaugusiuosius į kūrybinius užsiėmimus
Šiaulių kultūros centro Stiklo dirbtuvės (Aušros al. 31) kviečia suaugusiuosius į kūrybinius užsiėmimus. Jų metu, padedant edukatoriui, bus galima įgyvendinti savo kūrybines idėjas, susipažinti su stiklo komponavimo principais ir išbandyti „fusing“ techniką.
Laisvalaikis | 2 MIN.
0
Joniškis
Lietuva
Sausio 2 dieną Joniškio seniūnijos seniūno pareigas, laimėjęs konkursą pradeda eiti Eugenijus Takuševičius.
Politika | 3 MIN.
0
Lietuviai yra optimistiškiausi tarp savo kaimynų Baltijos šalyse dėl asmeninių finansinių perspektyvų 2026-aisiais, rodo „GF banko“ užsakymu atlikta apklausa. Surinkti duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai, lyginant su latviais ir estais, atsakingiau skolinasi – tai daro rečiau, bet didesniais kiekiais.
Lietuva | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Penktadienį paliekantis darbą LNK ir InfoTV naujienų tarnyboje paskelbė vienas žinomiausių šių televizijos kanalų žinių vedėjas Viktoras Jakovlevas. Patyręs žurnalistas apie tai pranešė savo socialinio tinklo paskyroje ir teigė dar nežinantis, kokiu profesiniu keliu pasuks. Naujienų tarnyboje V. Jakovlevas dirbo 13 metų.
Veidai | 3 MIN.
0
Sausio trečioji – 3-ioji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 363 dienos.
Lietuva | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Sausio trečioji – 3-ioji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 363 dienos.
Lietuva | 4 MIN.
0
Dar prieš dešimt metų buvo manoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai turi labai gerai mokėti programuoti. Dabar situacija visai kitokia. Sukčiavimas tapo lengvai prieinama paslauga. Sukčiai veikia kaip industrija, kuri planuoja savo veiksmus taip pat kruopščiai, kaip tai daro teisėtas verslas. Tai rodo ir skaičiai: vien per 2025 metus „Telia“ jau užblokavo apie 15 milijonų skambučių.
Lietuva | 4 MIN.
0

Joniškis
Pakruojis
Sausio 2 dieną Joniškio seniūnijos seniūno pareigas, laimėjęs konkursą pradeda eiti Eugenijus Takuševičius.
Politika | 3 MIN.
0
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Mirtinas gaisras, kilęs Šveicarijos Alpių kurorto bare per Naujųjų metų šventę ir pražudęs 40 žmonių, greičiausiai kilo dėl bengališkų ugnelių, įdėtų į šampano butelius ir buvusių per arti lubų, penktadienį pranešė valdžios atstovai.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Penktadienį Meksikos sostinę ir dalį pietvakarinės Gerero valstijos sukrėtė 6,5 balo stiprumo žemės drebėjimas, patvirtino nacionalinė seismologijos tarnyba.
Pasaulis | 2 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Kelmė
Šiauliai
Kelmėje pirmąją šių metų dieną policija fiksavo smurto prieš moterį atvejį. Įtariamasis įvykio metu buvo neblaivus. Nukentėjusiosios sveikatos būklę ligoninėje vertino medikai.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pirmąją šių metų dieną Šiaulių mieste ir rajone gaisrai kilo individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Gesinti du tokio tipo gaisrai. Viename ugnis pridarė didelių nuostolių, kitame – galimai dėl suveikusio dūmų detektoriaus, gaisras išplito gerokai mažiau.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Penktadienį Šiaulių rajone susidūrus dviem automobiliams, nukentėjo trys asmenys, tarp kurių vaikas, pranešė policija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Iškritus sniegui situacija Šiaulių miesto gatvėse ir kiemuose tapo sudėtingesnė ir pavojingesnė ne tik transporto priemonių eismui, bet gyventojams – vietomis gali būti slidu. Savivaldybės tikinimu, stengiamasi užtikrinti kokybišką gatvių ir šaligatvių valymą, vis dėlto, didesni krituliai ar ilgesnis jų snygis situaciją gali koreaguoti. Tuo tarpu gyventojams primenama, kad augiabučių kiemų valymu vardan saugumo derėtų pasirūpinti patiems.
Gatvė | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Automobilio pardavimas gali būti paprastas ir sklandus procesas, jei yra žinomi pagrindiniai žingsniai. Kad gyventojams būtų lengviau, „Regitra“ parengė tris aiškius patarimus, padėsiančius užtikrinti saugų ir tvarkingą sandorį.
Gatvė | 3 MIN.
0
„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse.
Gatvė | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Pakruojis
Akmenė
Gruodžio 29-oji buvo paskutinė darbo diena ilgametei Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjai Irenai Mažulienei. Savivaldybės vadovų bei kolegų apsuptyje ji palydėta į naują gyvenimo etapą.
Veidai | 2 MIN.
0
Gruodžio 29 d. įvyko Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (toliau – SJRT) posėdis, kuriame susitiko atnaujintos sudėties SJRT nariai. Šiame posėdyje, be kitų klausimų, buvo renkamas ir naujas SJRT pirmininkas/-ė bei jo/jos pavaduotojas/-a.
Jaunimas | 2 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Trijų Karalių šventė, dar vadinama Viešpaties Apsireiškimu (Epifanija), krikščioniškoje tradicijoje minima jau nuo pirmųjų amžių. Ji siejama su bibline istorija apie tris išminčius iš Rytų, kurie, sekdami ryškią žvaigždę, atkeliavo į Betliejų pagerbti gimusio kūdikėlio Jėzaus ir atnešė jam simbolines dovanas – auksą, smilkalus ir mirą. Ši diena simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą, tikėjimo, vilties ir bendrystės svarbą, taip pat žymi kalėdinio laikotarpio pabaigą.
Kultūra | 3 MIN.
0
Gruodžio 25 d. Alksniupiuose jau trisdešimtą kartą nuskambėjo kalėdinis koncertas „Tarp dviejų tiksėjimų“. Šis renginys tapo neatsiejama bendruomenės tradicija tamsiausiu metų laiku. Scenoje skambėjo muzika, sukosi šokėjų poros. Gražia tradicija tapo ir tai, kad į Alksniupius sugrįžta buvę krašto žmonės.
Kultūra | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šaldytuvas pilnas, bet jį atsidarius atrodo, kad nieko jame nėra? Po švenčių tai tampa beveik nacionaline problema. Indeliai be etikečių, mišrainių likučiai, kalakuto gabalai, kurių kilmė jau miglota... Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti maisto švaistymo, kai technologijos siūlo netikėtus sprendimus? Maisto banko ir „Sprinter“ tyrimas rodo, kad trečdalis apklaustųjų išmeta iki 5 proc. maisto, 15 proc. žmonių – iki 10 proc., 5 proc. – 11–15 proc., o dar 5 proc. gyventojų išmeta net iki 20 proc. valgyti tinkamo maisto. Organizacija pastebi, kad švaistomų produktų kiekis per šventes nuosekliai auga.
Namai | 4 MIN.
0
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Pakruojis
Penktadienį paliekantis darbą LNK ir InfoTV naujienų tarnyboje paskelbė vienas žinomiausių šių televizijos kanalų žinių vedėjas Viktoras Jakovlevas. Patyręs žurnalistas apie tai pranešė savo socialinio tinklo paskyroje ir teigė dar nežinantis, kokiu profesiniu keliu pasuks. Naujienų tarnyboje V. Jakovlevas dirbo 13 metų.
Veidai | 3 MIN.
0
Gruodžio 29-oji buvo paskutinė darbo diena ilgametei Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjai Irenai Mažulienei. Savivaldybės vadovų bei kolegų apsuptyje ji palydėta į naują gyvenimo etapą.
Veidai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio trečioji – 3-ioji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 363 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Pagal Rytų horoskopą 2026-ieji bus energingo Raudonojo ugninio arklio metai. Tai neįtikėtinai palankių galimybių, sparčių pokyčių ir ryškių emocijų laikas. Arklys yra dinamiškumo, aistros, laisvės ir nenuspėjamumo simbolis. Jis ragina mus būti drąsius, ryžtingus ir pasiruošusius priimti naujus horizontus. Sužinokite, ką Ugninis arklys yra paruošęs kiekvienam iš mūsų.
Horoskopai | 7 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio trečioji – 3-ioji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 363 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Pagal Rytų horoskopą 2026-ieji bus energingo Raudonojo ugninio arklio metai. Tai neįtikėtinai palankių galimybių, sparčių pokyčių ir ryškių emocijų laikas. Arklys yra dinamiškumo, aistros, laisvės ir nenuspėjamumo simbolis. Jis ragina mus būti drąsius, ryžtingus ir pasiruošusius priimti naujus horizontus. Sužinokite, ką Ugninis arklys yra paruošęs kiekvienam iš mūsų.
Horoskopai | 7 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Apie praūžusias šventes joms praėjus primena ne tik vis dar akį džiuginančios lemputės ar dovanos, bet ir šaldytuve besirikiuojantys dubenėliai su mišrainėmis, keptos mėsos gabalėliais ar vyniotinių likučiais. Muzikos prodiuserė, „Lidl“ ambasadorė Neringa Zeleniūtė sako, kad būtent tada prasideda jos mėgstamiausia dalis – naujų receptų kūrimas, įtraukiant šventinio stalo patiekalų likučius – tai ne tik puikus būdas išbandyti kažką naujo, sutaupyti, bet ir išvengti maisto švaistymo. N. Zeleniūtė atskleidžia, kokie patiekalai karaliauja jos šeimos virtuvėje praėjus šventėms ir dalijasi itin lengvu sriubos receptu, kuris leis panaudoti po Naujųjų metų vakarėlio likusį maistą.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0