Legendos griūtis Ukrainoje

Stebuklingieji Rusijos prezidento Vladimiro Putino ginklai, kuriais jis gąsdino visą pasaulį, Maskvoje rodydamas animacinius filmukus, regis, yra pasmerkti likti tik propagandinėje animacijoje. Net ne istorijoje. Ukrainiečių priešlėktuvinės gynybos (PLG) pajėgos praėjusią savaitę netoli Kyjivo numušė iš Rusijos teritorijos paleistą aerobalistinę raketą „Kinžal“. Ji, pasak p. Putino, neturi analogų pasaulyje ir jos numušti neįmanoma.

Savaitės pradžioje rusai savo bandymą pakartojo, Kyjivo pusėn paleisdami dar bent šešias „Kinžal” raketas, kurios, kaip tvirtina analitikai, buvo paleistos spiečiumi, siekiant atkeršyti už sužlugdytą hipergarsinės „Kinžal“ legendą. Tačiau ukrainiečių turima JAV gamybos PLG sistema „Patriot“ nepasigailėjo ir šio pustuzinio analogų neturinčių rusiškų raketų.

„Kinžal“ – palyginti naujas Rusijos karinio-pramoninio komplekso tvarinys. Jos paleidžiamos iš viršgarsinio, gana seno sovietinio naikintuvo MIG-31, tada skrieja balistine trajektorija, išvystydama kelis kartus garsą viršijantį greitį, ir smogia takiniams žemėje. „Patriot“ sistema, kurią imta kurti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, tapo garsi Persijos įlankos karo metu 1991-aisiais, kai Izraelyje ir Saudo Arabijoje, tiesa, ne 100 proc. efektyvumu, numušė tuomečio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino kariuomenės paleistas balistines raketas „Scud“.

Vakarietiški ginklai, nors ir nepretenduojantys į išskirtinumą, šio karo metu kol kas įrodė savo pranašumą prieš Kremliaus kariaunos naudojamą apynauję rusišką ir dar sovietmečiu sukurtą bei pagamintą techniką. Pradedant prieštankinėmis raketomis „Javelin“ ir NLAW, baigiant artilerijos ir PLG sistemomis. Šis pranašumas kelia Ukrainos karių pasitikėjimą savo jėgomis. Dabar visi laukia, kaip mūšio lauke pasirodys vakarietiškoji šarvuota technika: angliški, prancūziški, vokiški tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuotieji transporteriai.

Kremliaus diktatoriui lieka tik pelenais galvą barstytis. Iš nevilties.

Jeigu karo pramonės komplekse vyksta panašūs procesai, kaip ir daugelyje kitų ekonomikos sektorių, kur vietoje inovacijų, technologijų pažangos vyksta tik grobstymas, toje valstybėje vyrauja liūdni dalykai.

Šią savaitę Rusijoje pranešta apie tai, kad iš pareigų buvo atleistas Virusologijos ir biotechnologijų centro „Vektor“ vadovas Rinatas Maksutovas. Jis biologijos mokslų daktaras, 70 mokslo publikacijų autorius. O išspirtas iš darbo buvo dėl to, kad jo vadovaujama įstaiga COVID-19 pandemijos metu už 2 mlrd. Rusijos rublių (beveik 30 mln. Eur) sukūrė populiarią Rusijoje „vakciną“ „EpiVakKorona“, kuri, kaip paaiškėjo, buvo visiškai neefektyvi, ir dar kvaršino galvas pasiskiepijusiems žmonėms, kurie turėjo iliuzijų, kad yra saugesni už kitus, nes turi didesnę apsaugą nuo viruso.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos („Rospotrebnadzor“) vadovė Ana Popova buvo įrašyta į šio medikamento kūrėjus-bendraautorius ir gavo savo dalį honoraro už tariamai veiksmingą ir itin paklausų vaistą.

Nenustebčiau, jeigu paaiškėtų, kad gandai apie Rusijoje esą sulaikytą „Kinžal“ raketą kūrusį mokslininką pasirodys tikra bei patikima informacija. Kremliaus šeimininkas labai nemėgsta rastis kvailio vietoje. „Kinžal“ – daug rimčiau už „EpiVakKorona“. Dėl neveiksmingos vakcinos COVID-19 giltinė galbūt nušienavo kelias dešimtis tūkstančių Rusijos gyventojų, kurie p. Putinui yra visiškai nesvarbūs. O „Kinžal“ raketinė sistema – ginkluotė, kuria Rusijos diktatorius gąsdino Vakarus, pristatydamas ją kaip vieną pagrindinių branduolinio ginklo nešėjų. Mat nuolatinis branduolinis šantažas yra veik esminis p. Putino užsienio politikos instrumentas.

Gal dėl tos priežasties Rusijos diktatorius branduolinio ginklo tema paskutiniu metu kiek pritilo. Jo vietoje greičiausiai bet kas susimąstytų, suabejojęs, ar ginklų arsenaluose saugomi branduoliniai ginklai yra tokie efektyvūs, kokybiški, kaip buvo rodomi propagandos animacijos.