Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt
Lapkričio 8 d. 17 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su legendinio filmo „Kažkas atsitiko“ (1986) režisieriumi Artūru Pozdniakovu, bus rodomas filmas.
Daugiau nei prieš 30 metų sukurtas filmas pristato Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu visuomenės sąmoningumą žadinusias alternatyviosios muzikos grupes „Antis“, „Fojė“ bei legendinį bardą Vytautą Kernagį, tuo metu koncertavusį su grupe „Artelė“.
Pirmasis lietuviškas muzikinis filmas iki šiol laikomas bene svarbiausiu muzikos istorijoje – tais laikais tai buvo revoliucija tiek muzikine, tiek kultūrine prasme. Filmas suskirstytas į tris dalis: „Žaidimai“, „Šventės“, „Sapnai“, sumontuotas tarsi iš atskirų vaizdo klipų, manoma, kad nuo jo prasidėjo vaizdo klipų era Lietuvoje.
Kad įgyvendintų savo idėją, režisierius turėjo apeiti sistemą. Tuo metu leidimai kurti filmus buvo išduodami Maskvoje. Režisierius ir filmo scenarijaus autorius iš tuometinės valdžios gavo leidimą kurti visai kitokio pobūdžio filmą, o tikrasis scenarijus ir kūrybinis procesas vyko, improvizuojant ir gerokai rizikuojant.
Pradėjusi darbus, kūrybinė grupė pirmiausia nusprendė surengti didelį koncertą. Pasirinktas buvo Kalnų parkas. Specialiai šiam koncertui iš sovietų armijos buvo išprašytas Andrius Mamontovas.
Į koncertą susirinko apie 10 000 žmonių, nors skelbime apie renginį pranešta tik tiek: „Šiandien Kalnų parke nieko neįvyks. Pradžia 18 valandą.“ Organizatoriai tikėjosi kelių šimtų studentų, koncertui paruošta aparatūra buvo per silpna, minia triukšminga, garsiai reikalavo „Fojė“ ir aktoriui, vaidinančiam nomenklatūrininką ir turinčiam pristatyti grupes, neleido pasakyti pasiruoštos kalbos.
Netikėti veikėjai – kareiviai, sutrikęs nomenklatūrininkas – suteikė filmui papildomų prasmių, paryškino kontrastą tarp laisvėjančios jaunos visuomenės ir oficialiosios tvarkos. Kalnų parko koncerte publika, laužydama taisykles, laisvai vakarietiškai šėlo, filmo režisierius mano, kad šiame koncerte ir gimė Baltijos kelio idėja, kai, skambant „Fojė“ dainai „Laužo šviesa“, daugiatūkstantinė minia susikibo rankomis. Na, o filmas buvo toks populiarus, kad net neliko originalių įrašų, jie susidėvėjo bežiūrint.
Šiauliečiams filmo kūrimo istoriją ir pikantiškas bei komiškas grandiozinio projekto detales papasakos pats režisierius Artūras Pozdniakovas. Žinomas režisierius didžiuojasi, kad yra kilęs iš Šiaulių. Kuriant filmą, dalyvavo ir daugiau šiauliečių: antrasis operatorius Vigintas Aputis, Šiaulių dramos teatro aktoriai Eduardas Pauliukonis, Sigitas Jakubauskas, Leonas Zmirskas.
Šiaulių kino meno klubo informacija