Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Būsto paskola. Freepik.com nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS
Pasak LB Makroprudencinės politikos skyriaus vadovės Nijolės Valinskytės, atvejų, kai tame pačiame banke keičiamos esminės paskolos sąlygos, pavyzdžiui, marža, 2023-2024 metais – ypač nuo šių metų liepos – daugėjo.
LB duomenimis, būsto paskolos, dėl kurių sąlygų buvo iš naujo susitarta per 2024 metų pirmuosius tris ketvirčius, sudarė apie 6 proc. viso būsto paskolų portfelio.
„Stebime, kad persitarus sąlygas, vartotojams marža sumažėja vidutiniškai 0,4 procentinio punkto, ir tai yra reikšmingas dydis. Spalio mėnesį vidutinė naujų paskolų marža sudarė apie 1,5 procento, o naujų susitarimų palūkanų norma – 4,8 procento“, – LRT teigė N. Valinskytė.
Išaugusį užklausų dėl būsto paskolos palūkanų normos keitimų skaičių, taip pat didesnį susidomėjimą pačiu būsto paskolų refinansavimu fiksuoja ir didžioji dalis Lietuvoje veikiančių komercinių.
Vis dėlto atvejų, kai būsto paskolos refinansuojamos kitame banke ar kredito unijoje, padidėjimo Lietuvos bankas kol kas nepastebi.
Pataisas, kuriomis nuo vasario bus supaprastintas, pagreitintas ir atpigintas būsto paskolų refinansavimas, Seimas priėmė spalį. Pakeitimai numato, kad žmonėms, norintiems refinansuoti paskolas, pakaktų kreiptis į naują banką, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų.
Lietuvos banko duomenimis, balandį 346 tūkst. gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.