Lauko tualetų savininkams – lemtingas terminas: netrukus grės baudos

Dalis gyventojų, tebesinaudojančių lauko tualetais bei kitaip netinkamai tvarkančių nuotekas, jau netrukus gali sulaukti baudų. Priimant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymą, tokią nuostatą nuo gegužės 1 d. įtvirtino šalies valdžia. Taip siekiama ne tik paskatinti žmones jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos, bet ir išvengti finansinių sankcijų dėl ES direktyvos neatitikimo.

Visgi panašu, kad išsisukti nepavyks ne tik Lietuvai, bet ir lauko tualetų nesuskubusiems atsisakyti jų savininkams.

ES ragino ne vieną kartą

Kai 2004 m. Lietuva įstojo į ES, ji įsipareigojo atitikti nuotekų tvarkymo reikalavimus. Vienas opiausių kriterijų Lietuvai – Europos Komisijos (EK) reikalavimas, kad ne mažiau kaip 98 proc. 2 tūkst. ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse susidarančių nuotekų būtų surenkamos centralizuotai. Tai apima ir šalyje vis dar pakankamai paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ar mažesniuose miestuose, pavienėse sodybose bei kolektyviniuose soduose.

Dar 2017 m. vasario mėn. EK pradėjo pažeidimo procedūras prieš Lietuvą, kadangi ši nesugebėjo įvykdyti minėto reikalavimo. EK pagrasino, kad, nesiimant veiksmų, Lietuvos lauks milijoninė bauda. Tai EK pakartojo šių metų sausį. Ji dar kartą paragino Lietuvą per du mėnesius ištaisyti padėtį ir panaikinti lauko tualetus gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. EK atstovybė Lietuvoje taip pat pranešė, kad Komisija pradėjo antrąjį pažeidimo nagrinėjimo etapą.

Visgi situacija Lietuvoje rodo, kad EK gali būti priversta skirti baudą, nepaisydama bent kelių įspėjimų. Kaip Alfa.lt teigė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė, šiuo metu 44 aglomeracijos (centriniai miestai su aplinkinėmis gyvenvietėmis) neužtikrina, kad 98 proc. nuotekų būtų tvarkomos centralizuotose sistemose arba individualiai tvarkomų nuotekų dalis sudarytų mažiau nei 2 000 gyventojų ekvivalento.

Savivaldybes ragina suskubti

Anot A. Kniežaitės-Gofmanės, Aplinkos ministerija pastaruoju metu intensyviai bendrauja su savivaldybėmis ir vandens įmonėmis, informuoja apie galimybes pasinaudoti Vandentvarkos fondo parama nuotekų tinklų plėtrai, kad tik būtų išpildytas ES direktyvos reikalavimas iki baudos paskyrimo.

„Iš aplinkosauginės pusės, ne lauko tualetas yra problema, bet tai, kaip tvarkomos individualios nuotekos. Svarbu, kad nevalytos nuotekos nepatektų į aplinką, kad nuotekoms surinkti būtų naudojama sandari talpa, iš kurios nuotekos būtų reguliariai išsiurbiamos ir priduodamos tvarkyti į tos aglomeracijos valymo įrenginius“, – bendraudama su naujienų portalu kalbėjo ministerijos atstovė.

Ji pridūrė, kad, siekdama skatinti ir spartinti gyventojų prijungimą prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų, Aplinkos ministerija 2017 ir 2018 m. iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skyrė savivaldybėms 2,35 mln. eurų gyventojams prijungti.

„Taip pat Aplinkos ministerija iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 2017 ir 2018 m. skyrė 1,92 mln. eurų atskiriems aglomeracijose esantiems kvartalams, turintiems savo nuotekų surinkimo infrastruktūrą, prijungti prie aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemų. 2019 m. numatoma tęsti gyventojų prijungimą prie esamos nuotekų infrastruktūros“, – kalbėjo A. Kniežaitė-Gofmanė.

Gyventojams ir valstybei – baudos

ES priimtą direktyvą Lietuva žada visiškai įgyvendinti 2023 m. Todėl Lietuvai egzistuoja reali grėsmė gauti milijoninę baudą. Kaip aiškino Aplinkos ministerijos atstovė, sankcijas ES valstybėms narėms skiria Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

„Sankcijų dydis priklauso nuo daugelio aplinkybių, pavyzdžiui, pažeidimo trukmės, sunkumo, šalies BVP ir kitų, kurias Teisingumo Teismas vertina individualiai ir priima sprendimą, todėl prognozuoti baudos dydį sunku. Aišku viena, kad ir kokio dydžio bauda būtų, reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad jos išvengtume, nes baudos skyrimas neatleidžia nuo pažeidimų pašalinimo“, – sakė A. Kniežaitė-Gofmanė.

Ji pridūrė, kad sprendimas dėl baudos skyrimo priklauso nuo EK, kada ji priims sprendimą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. „Jei Europos Komisijai rodysime adekvačias Lietuvos pastangas šalinti pažeidimo aplinkybes ir įgyvendinamus veiksmus, tikėtina, kad kreiptis į Teismą nebus skubama“, – vylėsi ministerijos atstovė.

Tiesa, baudų gali sulaukti ne tik valstybė, bet ir patys Lietuvos gyventojai. Įsigaliojus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymui, nuo šių metų gegužės 1 d. gyventojai, kurių individualių nuotekų tvarkymas neatitiks reikalavimų, privalės prisijungti prie esamos centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Per 9 mėn. to nepadarius, grės sankcijos – įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 100 eurų. „Atkreipiu dėmesį, kad taip pat taikomos baudos už nevalytų nuotekų išleidimą į aplinką arba nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimą“, – perspėjo A. Kniežaitė-Gofmanė.