Latvijos pajūris vis dar vilioja lietuvius įsigyti nekilnojamojo turto

Pandemija gana netikėtai Lietuvos gyventojams tapo postūmiu įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT). Paklausa tokia didelė, kad kainos sparčiai auga, o pasiūla nespėja malšinti pirkimo įkarščio, todėl Lietuvos gyventojai vis dažniau žvalgosi kitų šalių nekilnojamojo turto skelbimų portaluose. Latvija, turinti gerokai ilgesnį pajūrį, dar sovietmečiu buvo tapusi lietuvių investicijų į NT taikiniu, o pajūrio ruože nuo Lietuvos-Latvijos pasienio iki Liepojos nemažai sodybų ir namų iki šiol valdo Lietuvos piliečiai.

Pasak „Luminor“ banko Kreditavimo skyriaus vadovo Tomo Pakėno, pirmosios COVID-19 pandemijos metu tiek lietuviai, tiek latviai buvo nusiteikę pesimistiškai ir tikėjosi staigaus NT kainų nuosmukio, kuris taip ir neįvyko.

„Gyvenamojo būsto kainos išaugo abiejose šalyse, tačiau pastebime ir tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, Lietuvoje smarkiai padidėjo nekilnojamojo turto kainos pajūryje ir vidutinė vieno kv. m gyvenamojo būsto kaina Palangoje šiuo metu yra net didesnė nei Vilniuje. Tuo tarpu Latvijoje būstas brangiausias ir jo paklausa didžiausia Rygoje“, –  sakė „Luminor“ banko specialistas.

Pasak T. Pakėno, tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje pastebima didėjanti nuosavų namų su atskiru kiemu paklausa. Dažniausiai tokio būsto ieško jaunos, 30–35 m. amžiaus, šeimos.

„Pasikeitė gyventojų rutina, todėl jiems prireikė kitokio būsto. Jaunos šeimos šiemet ypač aktyviai ieško didesnio, 100–150 kv. m, ploto būsto su nuosavu kiemu. Lietuviai tokį NT renkasi atsižvelgdami į kainos ir kokybės santykį, nebijo senesnės statybos namų, yra linkę juos remontuoti, jeigu tik tai leidžia sutaupyti. Tuo tarpu latviai dažniausiai renkasi naujesnės statybos, visiškai įrengtus būstus, kuriuose įsikurti galėtų iškart“, – teigė T. Pakėnas.

Jeigu nekilnojamąjį turtą Latvijoje lietuviai perka nuosavomis lėšomis, jiems reikia atlikti įprastas procedūras – sudaryti NT pirkimo ir pardavimo sutartį, patvirtinti ją pas notarą. Skolintis iš banko perkant NT užsienyje taip pat galima, tačiau tam taikomos papildomos sąlygos.

„Visose Baltijos šalyse galioja tokia pat taisyklė – būsto kreditas nekilnojamam turtui įsigyti gali būti suteiktas asmeniui, kuris gyvena, dirba ir perka būstą toje šalyje, kurioje skolinasi. Pavyzdžiui, jeigu lietuvis norėtų pasiskolinti lėšų iš banko Latvijoje, finansų įstaiga jo paprašys pateikti savo darbo sutartį ar kitus dokumentus, įrodančius, jog jis reziduoja Latvijoje. Lygiai to paties paprašytų ir Lietuvoje veikiantis bankas, jei dėl būsto kredito į jį kreiptųsi Latvijos pilietis“, – sakė T. Pakėnas.

Paprasčiau būsto pirkimui užsienyje skolintis savo šalies banke, tačiau tam reikia papildomų paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių.

„Paskolą NT įsigijimui užsienyje galima gauti pasinaudojant paskola idėjoms, tačiau įkeičiamas turtas turėtų būti Lietuvoje. Tai reiškia, kad kredito gavėjas užtikrindamas paskolos grąžinimą turėtų įkeisti Lietuvoje jau turimą gyvenamosios paskirties NT, kurio vertė ir apspręstų galimos paskolos dydį. Taip pat reikėtų pateikti dokumentus, įrodančius nuosavų lėšų dalies sumokėjimą, kad užtikrintume Atsakingojo skolinimo nuostatų įgyvendinimą“, – sako „Luminor“ ekspertas.

Vis dėlto besitikintiems nebrangaus būsto ar vasarnamio Latvijos pajūryje, gerų žinių nedaug. Lietuvių pamėgtame, tačiau retai gyvenamame pajūrio ruože iškart už sienos, pasiūlos praktiškai nėra, Liepojoje yra parduodamų senos statybos butų. Tiesa, kaina labai nedidelė – vidutinė kaina siekia vos 927 EUR/kv. m. Keli senokai pastatyti namai taip pat įperkami – vidutinė kaina 984 EUR/kv. m.

„Didesnė pasiūla arčiau Rygos, tačiau ir kainos ten gerokai didesnės. Pavyzdžiui, remiantis Latvijos NT skelbimų portalo city24.lv duomenimis, vidutinė 100 – 200 kv. m ploto namo kaina Jūrmaloje sudaro 1864 EUR/kv. m, o tokio pat ploto būstas Palangoje, portalo aruodas.lt duomenimis, vidutiniškai kainuoja 2007 EUR/kv. m“, – sakė T. Pakėnas.

ELTA