Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
2020 metų lapkritis turėjo šį tą bendro su 2020 metų sausiu, geguže ir rugsėju.
Pasauliniu mastu visi jie buvo šilčiausi atitinkami mėnesiai Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos įrašų istorijoje, apimančioje duomenis nuo 1979 metų.
Iš tiesų, iki šiol visi šių metų mėnesiai buvo vieni šilčiausių per stebėjimų istoriją.
„Copernicus“ duomenys yra vieni iš daugelio globalios temperatūros įrašų, kurie demonstruoja išskirtinį sutarimą dėl spartėjančio Žemės paviršiaus temperatūrų kilimo.
Bendrai šis rudens mėnuo buvo beveik 0,8°C šiltesnis už 1981–2010 metų vidurkį.
Jis beveik 0,1°C aplenkė ankstesnius šilčiausius lapkričio mėnesius (2016 ir 2019 m.), kas yra pakankamai didelis skirtumas globalioms temperatūroms, nes tai apima vidutinius orų stebėjimų duomenis iš visos planetos.
Pasikartojančiai rekordiškai šilti 2020 m. mėnesiai yra dar įspūdingesni dėl natūralaus orų reiškinio, vadinamo La Niña.
La Niña metu pusiaujo Ramiajame vandenyne didelis paviršinių vandenų regionas atvėsta, kai į paviršių kyla šalti vandenys. Tai sukelia bendrą planetos vėsinimo efektą, bet šiandieninis žmogaus sukeltas šiltėjimo poveikis yra toks stiprus, kad nustelbią šią tendenciją.
Lapkritį, temperatūros didesnėje Arkties, šiaurinės Europos ir Sibiro dalyse buvo gerokai šiltesnes už vidutines.
Šilčiau nei įprastai taip pat buvo ir didesnėse JAV, Australijos, Pietų Amerikos ir Afrikos dalyse.
Planeta reaguoja į aukščiausius atmosferinius karštį sulaikančio anglies dioksido lygius per mažiausiai 800000 metų, o dar greičiau, per ištisus milijonus metų.
Taip, tiek CO2 lygiai atmosferoje, tiek globalios temperatūros natūraliai svyruoja, tačiau tai, kas vyksta šiuo metu, nėra natūralu.
Po praėjusių ledynmečių planeta nešilo taip greitai. Kaip pastebi NASA, remiantis praeities klimato įrašais (tokiais kaip ištrauktais iš gilių ledo šerdžių ar medžių rievių): „Šie senoviniai arba paleoklimato duomenys atskleidžia, kad dabartinis šiltėjimas vyksta maždaug dešimt kartų greičiau už atsigavimo mastą po ledynmečio. Žmonių veiklos išskirto anglies dioksido lygiai kyla daugiau nei 250 kartų greičiau, nei jie kilo iš natūralių šaltinių po paskutinio ledynmečio.“
Šio atšilimo padarinių gausa verčia susiimti už galvų:
• JAV liepsnoja nevaldomi gaisrai
• Sparčiai traukiasi Arkties jūros ledo plotai
• Destabilizavosi didieji Antarktidos ledynai
• Vandenynai absorbuoja nesuvokiamus karščio kiekius
• Karščio bangos darosi ilgesnės ir dažnesnes, jos atneša naujus rekordus
• Intensyvėja audros, jos sukelia daugiau potvynių
„Copernicus“ klimato kaitos tarnyba praneša, kad šiltėjimas nuo sausio iki lapkričio mėnesio, prilygsta 2016 metams, kurie buvo šilčiausi metai stebėjimų istorijoje.
Tai reiškia, kad tikėtina, jog 2020 taps vienais šilčiausių metų istorijoje, o galbūt ir pačiais šilčiausiais.
Svarbu tai, kad žmonija vis dar turi didelę įtaką klimato sistemai ir vis tiek gali pažaboti anglies dvideginio emisijas, kad išvengtų vis blogėjančių šiltėjančios planetos pasekmių.
„Šie rekordai sutampa su ilgalaikėmis globalaus klimato šiltėjimo tendencijomis,“ – pareiškime sakė Carlo Buontempo, „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos direktorius. „Visi politikos formuotojai, pirmenybę teikiantys klimato rizikos mažinimui, turėtų šiuos rekordus matyti kaip perspėjimo signalus ir turėtų rimčiau nei kada nors anksčiau apsvarstyti kaip geriausiai prisidėti prie tarptautinių įsipareigojimų, numatytų 2015 metų Paryžiau susitarime“.