Lapkričio 1-oji – ne Vėlinės, o Visų šventųjų diena

Vilnius

Unsplash.com nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

57965

Lapkričio 1-oji nedarbo diena ir, nors įprasta manyti, kad ši diena – Vėlinės, iš tikrųjų ji yra Visų šventųjų diena. Vėlinės švenčiamos lapkričio 2-ąją. Vėlines ir Visų šventųjų dieną daugelis sulieja į vieną, tačiau jų kilmė yra skirtinga.

Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena yra bažnytinė šventė. Tai bažnyčios tėvų įkūrėjų ir šventųjų atminimo diena. Šią dieną pagerbiami žmonės, po mirties paskelbti šventaisiais. Tikima, kad jei jiems bus meldžiamasi, jie padės.

Žmogui neskirta spręsti, kas nėra šventas, tačiau šventieji atpažįstami iš tam tikrų išorinių ženklų. Italijoje žmonės sako: „Mirė kvepėdamas šventumu.“ Šis posakis byloja, kad kai kurių šventųjų kūnai nesuyra ir kvepia. Ir tokie apčiuopiami požymiai primena žmonėms, kad velionis buvo laikomas šventu jau tada, kai jie jį pažinojo ir su juo susitikdavo.

Kaip tik tokios akivaizdžios ir atpažįstamos savybės būdingos šventiesiems, vėliau, po ilgo kanonizavimo proceso, jie tokiais skelbiami. Pripažįstama, kad pats kandidato į šventuosius gyvenimas atskleidė tikrą žmogiškąją tiesą, kuri turi būti viešai paskelbta, o jo užtarimas, žmonėms prašant, gali duoti vaisių.

Jau ankstyvieji krikščionys minėdavo tų, kurie mirė nukankinti už tikėjimą, atminimą. Dabartinė Visų šventųjų dienos data siejama su popiežiumi Grigaliumi III. Jis 731 m. Švento Petro bazilikoje paskyrė atskirą erdvę „šventųjų apaštalų, visų šventųjų ir kankinių, visų, kurie gyveno teisingai ir ilsisi visame pasaulyje“ relikvijoms kaupti, pakeitė Visų kankinių dienos pavadinimą į Visų šventųjų dieną bei perkėlė šventės datą į lapkričio 1 d. Pamažu šventė paplito po visą krikščionišką pasaulį.

O Vėlinės, krikščioniška šventė, skirta paminėti visų mirusiųjų atminimą, atsirado XI a. Kliuni vienuolyne, Prancūzijoje. Šio benediktinų ordino vienuoliai pradėjo kasmet dieną po Visų šventųjų dienos minėti ir visų mirusių krikščionių – ne tik šventųjų – atminimą.

Ilgą laiką Lietuva nebuvo krikščioniško pasaulio dalis, tačiau mirusiųjų pagerbimo šventę lietuviai turėjo ir iki krikščionybės. Ji buvo švenčiama vėlų rudenį. Žmonės mirusiesiems aukodavo maisto, tikėdami, kad taip užsitikrina dievų malonę. Ši šventė buvo ir lauko darbų sezono pabaigos šventė.

Pagoniška ir krikščioniška šventės susiliejo, kai 1400 m. Vytautas benediktinams padovanojo senuosius Trakus. Krikščioniškos Vėlinės pateko į labai dėkingą aplinką, kadangi Lietuvoje dėmesys mirusiesiems buvo vienas esminių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt