Lankytinos vietos Ignalinos apylinkėse: 10 įdomiausių objektų

Baigėsi vasara, o kartu su ja – ir kaip niekada aktyvus šių metų turizmo sezonas. Tačiau ilgų rudens vakarų nebūtina leisti namuose. Juk gyvename viename gražiausių ir įdomiausių Lietuvos kampelių! Ignalinos rajono turizmo informacijos centro interneto svetainėje galima rasti užtektinai informacijos apie lankytinas vietas mieste bei jo apylinkėse. Galbūt kai kur dar nesate buvę?

Ignalinos krašto muziejus

Ignalinos krašto muziejuje galima susipažindinti su šių vietų ir gyventojų istorija, jų amatais, papročiais ir tradicijomis. Greta pagrindinių ekspozicijų nuolat organizuojami įvairūs renginiai, parodos ir edukaciniai užsiėmimai.

Ignalinos krašto muziejus įsteigtas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 27 d. sprendimu, o lankytojams duris atvėrė 2012 m. spalio 6 d. Tuomet jame nebuvo nė vienos savo ekspozicijos, tad muziejaus erdves užpildė skolinti eksponatai. Pradžia buvo sudėtinga, bet jei dabar keliausite po Ignalinos apylinkes ir norėsite dar geriau pažinti šio ežerų ir miškų krašto papročius, kultūrą ir istoriją, apsilankykite čia įsikūrusiame miesto centre Ignalinos krašto muziejuje.

Jį sudaro keletas ekspozicijų, parodančių senuosius Ignalinos krašto gyventojų papročius, amatus ir gyvenimo būdą. Etnografinėje ekspozicijoje išvysite įvairius XIX ir XX a. naudotus daiktus, įrankius ir prietaisus: senovinius lygintuvus, audimo stakles, kraičio skrynias, baldus ir daugybę kitų autentiškų namų apyvokos daiktų. Lankytojams nušviečiamas ir visas ano meto žmogui labai svarbaus augalo – lino – kelias nuo sėjos iki lovatiesės ar staltiesės. Galima pamatyti kaip atrodo patys linai ir iš jų išaustos drobės.

Ežerų krašte labai svarbus užsiėmimas – žvejyba. Jai skirtas detalus ir kruopščiai padarytas maketas, kuriame paaiškinami įvairūs senoviniai žvejybos būdai ir tai, kaip sugaunama žuvis padėdavo išgyventi šių apylinkių žmonėms.

Atskiras dėmesys – iš Ignalinos apylinkių kilusio profesionalaus fotografo Algio Jakšto nuotraukoms. Jo fotografijose įamžinti dešimtys paprastų šio krašto žmonių portretų. Apie nuotraukų autentiškumą ir jų skleidžiamą ypatingą nuotaiką byloja ir pats fotografijų parodos pavadinimas – „Senojo kaimo šiluma“.

Dar viena įdomi ir tikriausiais net kiek netradicinė ekspozicija – atkurta sovietų okupacijos metais veikusi metrikacijos salė. Joje galima pamatyti autentiškus ano meto baldus ir vestuvininkų drabužius. O sienas puošia šių laikų ( 2008 m. iki 2016 m. ) ir senesnių laikų (nuo 1925 m. iki 1987 m.) vestuvių nuotraukos, surinktos iš įvairių Ignalinos krašto vietų.

2016 metais atidaryta nauja ekspozicija, kurią sudaro senosios maldaknygės, abrozdėliai ir liturginiai drabužiai, bei visuomenei pristatytas naujas eksponatas – senovinių monetų lobis.

Ignalinos krašto muziejus turi ir savo atskirą padalinį – Rojaus kaime įsikūrusį Adomo Hrebnickio memorialinį muziejų. Jis skirtas XIX a. pab. – XX a. pradžioje dirbusiam profesoriui, pomologui A. Hrebnickiui visą savo gyvenimą skyrusiam vaismedžiams tyrinėti ir naujoms jų rūšims išvesti.

Ignalinos krašto muziejuje vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas – greta pagrindinių ekspozicijų nuolat organizuojami įvairūs renginiai, parodos ir edukaciniai užsiėmimai.

Darbo laikas

Administracija

Pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00 – 17.00 val.
Penktadieniais 8.00 – 15.45 val.

Pietų pertrauka 12.00 – 12.45 val.

Ekspozicijos

Pirmadieniais 8.00 – 17.00 val.

Antradieniais – penktadieniais 8.00 – 18.00 val.
Šeštadieniais 8.00 – 14. 45 val.

Prieš šventes – viena valanda trumpiau.

Išankstiniai užsakymai ekskursijoms priimami Tel. (8 386) 53147, mob. tel. +370 675 010 98.

Adresas: Ateities g. 43, Ignalina

"Paukščių kaimas"

"Paukščių kaime" laukiamos ne tik grupės, kurioms siūlomos edukacinės programos, bet ir pavieniai lankytojai, kurie čia gali susipažinti su ūkiu ir jo gyventojais..

Tai vieta vaizdingame Aukštaitijos nacionaliniame parke, kur gali pamatyti daugiau paukščių nei kada nors esi matęs ir išgirsti daugiau jų balsų nei kada nors esi girdėjęs.

Apsilankę susipažinsite su ,,Paukščių kaimo’’ sparnuočiais, sužinosite apie paukščius. Suaugusiam kaina 2 eurai, vaikui – 1 euras.

Adresas: Cijonų k., Ignalinos r.

Paminklas Ignui ir Linai

Paplovinio ežero krante stovinti skulptūra pasakoja Igno ir Linos meilės istoriją, iš kurios kilo miesto pavadinimas.

Skulptūra pastatyta 1993 m. birželio 16 d. ant Paplavinio ežero kranto. Autorius - Gintaras Černius. 5 m aukščio ąžuolinė skulptūra susideda iš dviejų, tarpusavyje sujungtų dalių, su metalinėmis saulutėmis viršuje. Kitoje skulptūrų pusėje išpjaustytas trumpas Ignalinos legendos tekstas (Igno ir Linos istorija).

Minint Ignalinos 150-mečio jubiliejų skulptūra atnaujinta, tačiau galbūt tiksliau būtų sakyti – iš naujo sukurta ir pastatyta vietoj buvusios, laiko ir oro negailestingai apgadintos. Tikras kūrėjas, kaip žinia, negali sukurti visiškai identiškų kūrinių. Taigi ir ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti Liną ir Igną, Perkūno žaibus ir virš jų iškilusius Ignalinos miesto statinius su dailiais, saulėje spindinčiais bokšteliais, atgimė panaši, tačiau ir šiek tiek kitokia. Ignaliniečiai ir miesto svečiai dabar gėrisi menininko darbu, kuris jam pačiam ir jo šeimai labai brangus, išskirtinis ir prasmingas.

Adresas: Ignalinos miestas

Prof. Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus

Profesoriaus Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus – pasakiška vieta, iš kurios kilo daugelis vaismedžių rūšių, o kartu ir ananasiniai obuoliai. Dabar čia veikia muziejus, vyksta edukaciniai renginiai, o lankytojų laukia kvepiantis sodas.

Ignalinos krašto muziejaus padalinys - yra nedideliame Rojaus kaimelyje, netoli Dūkšto, Ignalinos rajone, skendinčiame žaliuojančių šimtamečių medžių pavėsyje. Rojų įkūrė tuo metu žymiausias Lietuvos sodininkystės pomologas, Peterburgo miškų instituto profesorius A.Hrebnickis. Visą savo gyvenimą jis buvo pašventęs obuolių, kriaušių, vyšnių, slyvų veislių tyrinėjimui. Jo sode buvo surinkta didžiulė vaismedžių kolekcija.

Muziejus lankytojams atidarytas 1961 m. Muziejuje eksponatams skirti net penki kambariai. Viename iš jų eksponuojami žymiausi profesoriaus veikalai ir rankraščiai, kitame nuotraukos, padėkos raštai, vaisių, uogų muliažai. Profesoriaus kabinete – jo asmeniniai daiktai, rašyti laiškai, muziejų puošia vitražai su jo atvaizdu. Įrengtas ir dukters Marijos kambarys, kuriame eksponuojami jos tapyti paveikslai. Antro aukšto terasoje atsiveria puikus vaizdas į aplink tyvuliojančius tvenkinius ir nuostabią supančią gamtą.

Muziejuje vyksta edukaciniai renginiai. Kiekvienais metais minima Tarptautinė muziejų diena, dalyvaujama rudens mugėje Ignalinoje, organizuojami muzikos, poezijos vakarai. Muziejų aplanko tiek pavieniai lankytojai, tiek organizuotos ekskursijos, sulaukta svečių ir iš užsienio, Amerikos, Prancūzijos bei Lenkijos šalių. Šiemet džiaugiamės, kad gausiai turistų lankomas muziejus tapo ir susitikimų bei kultūringo laisvalaikio leidimo vieta. Rojaus parkas vilioja tuos, kurie nori leisti laiką gamtoje, pažvejoti ar tiesiog surengti fotosesiją.

Adresas: Rojaus k., Dūkšto seniūnija, Ignalinos r.

Sveikatingumo takas „Basomis kojomis“

Žmogaus pėdos – tai tarsi mažas viso kūno žemėlapis, kuriame išsidėstę vidaus organų biologiškai aktyvūs taškai. Vaikščiodami basomis skirtingais paviršiais, tarsi atliekate pėdos masažą, kuris aktyvina kraujotaką, normalizuoja miegą, pagerina skrandžio, smegenų, kepenų, kasos ir kitų organų veiklą. Toks pasivaikščiojimas gerina bendrą organizmo savijautą, aktyvina imuninę sistemą, stiprina kūno gyvybinį tonusą.

Atvykę į Ignaliną, grožėkitės, išgirskite, užuoskite ir pajuskite sąlytį su gyvąja gamta!

Adresas: Ignalinos miesto paplūdinys

Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Klasicistinio stiliaus mūrinė bažnyčia puošia Mielagėnų kaimelį ir savo forma šiek tiek primena Vilniaus arkikatedra bazilika . Šioje vietoje mūrinė bažnyčia stovi jau nuo 1790 metų.

Yra Mielagėnų miestelyje. 1760 m. Kuršo bajoro Grafo iniciatyva pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Mūrinė bažnyčia pastatyta 1779-1790 m. Livonijos kunigaikštystės vaisko Kazimiero Kublickio rūpesčiu. 1790 m. bažnyčią šv. Jono Krikštytojo vardu pašventino klebonas, Livonijos kanauninkas Vaitiekus Odolinskis. 1838 m. bažnyčią restauruota, jai suteikta klasicistinė išvaizda. 1858 m. kapinėse pastatyta mūrinė koplyčia. 1908 m. kunigo Placido Šarkausko rūpesčiu bažnyčia atnaujinta. 1925-1939 m. klebonavo švietėjas, lietuvybės puoselėtojas kun. Karolis Gumbaragis.

Bažnyčia yra kultūros paminklas. Šoninėse fasado nišose yra Šv. Petro ir Šv. Povilo statulos, turinčios antikinių bruožų. Šių skulptūrų bei paveikslų bažnyčioje ir Justinos ir Kazimiero Kublickų epitafijų autorius Vincas Smakauskas (Kublickų žentas). Interjero įrenginius sukūrė meistras Labanovskis. Išraiškingų formų ir proporcijų, vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stiliaus vartai su varpine yra šventoriaus tvoros vakarinėje dalyje. Pastatyti apie 1830 m. Tvora gerai išlikusi, sumūryta iš akmenų, papuošta smulkios skaldos mozaika.

Adresas: Mielagėnai, Mielagėnų seniūnija, Ignalinos rajonas

Ginučių vandens malūnas

Vandens malūnas Ginučiuose pritraukia tiek norinčius pasimaudyti ir pasigrožėti šiuo saugomu objektu, tiek norinčius susipažinti su malūno technologijos ypatumais.

Ginučių vandens malūną XIX a. antroje pusėje pastatė dvarininkas Gimžauskas iš Linkmenų į talką pasikvietęs kelis ūkininkus. Tačiau šiuo malūnu ne visi buvo patenkinti, nes per jį buvo užtvindyti valstiečių dirbami laukai, todėl vyko valstiečių ir Gimžausko vietiniai teismai. Po Gimžiausko mirties visas malūnas atiteko kaimui. Per karą daugelis aplinkinių malūnų buvo sudeginti arba nugriauti, todėl čia malti grūdų žmonės atvažiuodavo iš atokiausių vietovių. Ant sienų malūno patalpose kabantys tautodailininko Petro Gaižučio paveikslai byloja apie įvairiausius pasakojimus ir legendas, susijusius su malūnu. Apie 1968 m. sugedus malūno įrangai, malūnas nustojo veikęs, o 1978 m. malūną nupirko Ignalinos turistinė bazė ir pradėjo jį remontuoti. Šiuo metu malūnas saugomas valstybės ir priklauso Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai, čia įrengtas įrengimų muziejus.

Adresas: Ginučių k., Linkmenų sen., Ignalinos rajonas

Paliesiaus dvaras

Paliesiaus dvare kviečiame susipažinti ne tik su šios vietos istorija, pasigrožėti architektūra ir gamta, čia rengiami koncertai, edukacinės programos, veikia restoranas ir fizinio krūvio terapijos klinika.

1736 m. dvaras priklausė Livonijos taurininkams Justinai ir Kazimierui Petrui Kublickams. Nuo 1921 m. dvaro savininku tapo Romualdas Bžezinskis. Buvo vandens malūnas, kuris sovietmečiu sunyko. Iš senųjų dvaro pastatų restauruotas ir ryškiausias yra buvęs dvaro prižiūrėtojo namas - veikia kaip kavinė-restoranas, viešbutis, SPA. Buvę tvarto-arklidžių pasagos formos mūrai restauruoti, apgaubti didžiule stiklo ir metalo konstrukcija ir pritaikyti renginių salei. Dvaro teritorijoje išlikusių pamatų vietoje atkurtas ūkinis pastatas, kuriame įrengta kepyklėlė. Senoviško tipo beržinėmis malkomis kūrenamoje duonkepėje pagal autentiškus kulinarinio paveldo receptus kepama Paliesiaus dvaro duona bei saldieji kepiniai. Naujam gyvenimui prikelta dviejų aukštų dvaro ledainė, atkurti pasivaikščiojimo takai bei iš lauko riedulių bei rišamųjų medžiagų suformuota akmeninė tvora, atraminės sienelės. Ant pamatų, rastų prie šiaurinio įvažiavimo į dvarą, pastatytas medinis administracinis – terapinis korpusas, kuriame įsikūrusi Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika.

Adresas: Dvaro g., 7, Paliesiaus kaimas, Mielagėnų seniūnija, Ignalinos rajonas

Šiliniškės apžvalgos bokštas

Kalvagūbris garsus Šiliniškių (Ginučių) apžvalgos bokštu - tai pirmoji apžvalgos aikštelė įrengta ant mobiliųjų telekomunikacijų anteninio bokšto. Bokštas stovi šalia kelio Ginučiai – Kirdeikiai (apie 2 km nuo Ginučių), netoli Ūkojo ir Pakaso ežerų. Nuostabūs vaizdai iš bokšto apžvalgos aikštelės atsiveria visais metų laikais.

Adresas: Papiliakalnės kaimas, Linkmenų seniūnija, Ignalinos rajonas

Meironų gamtos takas

Meironų gamtos takas – ne tik graži vieta pasivaikščioti, bet ir puiki vieta norintiems susipažinti su Aukštatijos nacionalinio parko flora ir fauna.

Tarp Palūšės ir Meironų kaimų, prie Lūšių ežero įrengtas 3,5 km ilgio mokomasis botanikos takas, kurį galima įveikti einant pėsčiomis arba važiuojant dviračiu. Keliaujant šiuo taku galima geriau pažinti įvairią Nacionalinio parko augaliją. Čia pamatysite apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Praktiškai bet kuriuo metų laiku galėsite pasigrožėti tapybiškais miško, pievų, ežerų ir pelkių vaizdais.

Dalis tako padengta medine danga, šlapesnėse vietose įrengti tilteliai, liepteliai į ežerus, poilsio vietos.

Kelionės metu aplankysite ne tik Lūšių ežerą, bet ir keletą mažesnių mielų, tarp miškų pasislėpusių ežeriukų. Kadangi takas vinguriuoja didelės kalvos šlaitais ir papėdėmis, reiks įveikti ir keletą statesnių ruožų. Eisite per nuostabaus grožio mišką, kuriame matysite daug erdvės tarp medžių, galėsite pabandyti atrasti pasislėpusias kontinentines kopas. Brisite per tikrą smilgų pievą, pateksite į ruožą, kuriame iš abiejų pusių tako stūksos tikros nendrių džiunglės.

Nors tai augalijai pažinti skirtas takas, jis įdomus ne tik augalais, bet ir gyvūnija. Einant taku galima pamatyti „šikšnosparnio namą“, plėšraus paukščio lizdą, stebėti kaip „tuokiasi“ rupūžės ir išvysti didžiausią Lietuvoje genį – juodąją meletą.

Maršruto nuoroda: Meironių gamtos takas

Maršruto schema

Dėmesio! Take esantis mediniai tilteliai gali būti slidūs bei vietomis įlūžę - žygiuokite atsargiai.

Adresas: Palūšės k., Ignalinos r.