Laisvės medaliu apdovanotas V. Adamkus prisiminė jo gyvenimą nulėmusį sukrėtimą

Vilnius

Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas Trumano-Reagano laisvės medalis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

62318

Prezidentas Valdas Adamkus garbingą Trumano-Reagano laisvės medalį priėmė su dideliu dėkingumu ir nuolankumo dvasioje. „Jis priklauso visiems 50 metų ištikimi tarnavusiems savo tautai rezistencijoje“, - pabrėžė prezidentas.

Komunizmo aukų memorialo fondo įsteigtas medalis už nuopelnus kovojant su komunizmu ir ilgametį indėlį skleidžiant laisvės ir demokratijos vertybes V. Adamkui įteiktas trečiadienį Užsienio reikalų ministerijoje.

Pasak prezidento, apdovanojimo teikimo išvakarėse galvodamas, ką reikės pasakyti, jis 78 metus grįžo į praeitį.

„Būdamas 14-kos, sulaukiau naujų mokslo metų Kauno Aušros berniukų gimnazijoje, kuri buvo sukrėsta mokslo metų pradžios. Tą dieną mums, susirikiavusiems salėje, pristatė gimnazijos direktorių, turiu vis dėlto pasakyti - ištikimą Lietuvai žmogų, atkeltą iš kito Lietuvos miesto. Pavardės neminėsiu, tik tiek, kad jis tam tikruose garbingose ribose mums paminėjo, kad naujus mokslo metus pradedame naujose sąlygose, ir kvietė dirbti sąžiningai, būti gerais gimnazijos auklėtiniais“, - prisiminė V. Adamkus.

Antrasis kalbėtojas buvo maždaug trisdešimties vyras, džiaugsmingai paskelbęs naujos Lietuvos erą, sakydamas, kad gimnazistai - naujieji būsimos Lietuvos atstovai įsipareigos tarnauti naujai tėvynei.

„Puikiai atsimenu salėje kilusį šurmulį. Norėdamas jį nuraminti, tas vyras pasakė, kad galų gale sugriuvo kruvinasis Smetonos režimas, esame laisvi ir kursime naują, gražią Lietuvą. Salė spontaniškai sprogo šauksmais ir švilpimu. Jausmas, kuris tuomet įsižiebė mano širdyje ir paskui buvo gyvas daugelyje jaunų žmonių, gyvas ir šiandien. Atsimenu tą momentą kiekvieną minutę“, - dalijosi prisiminimais prezidentas.

Gimnazistai buvo bandomi nuraminti Internacionalu, bet jį nustelbė per klaidą suskambęs Lietuvos himnas.

„Apie tai kalbėjo visas Kaunas. Man tai buvo dvasinis lūžis. Tada supratau tas vertybes, kurios paskui lydėjo per gyvenimą mane“, - sakė V. Adamkus.

Raudonąją okupaciją sekė nacių okupantai, kurie, prezidento žodžiais, buvo ne geresni už pirmuosius.

„Po kelerių metų keturi iš mūsų klasės draugų - Gabrielius Žemkalnis, Liudas Grinius, Benediktas Mačiuika ir aš - nutarėm aktyviai įsijungti į pasipriešinimo kovą. Ir štai vieną vakarą Donelaičio gatvės 16 numeriu pažymėto namo rūsyje radome staliuką, apdengtą trispalve, ant kurio degė žvakė ir buvo padėtas Lietuvos kariuomenės karininko revolveris. Mus keturis prisaikdino Lietuvos kovotojų sąjungai. Davę priesaiką, 1943 metais nutarėme leisti lietuvių jaunimui skirtą laikraštį „Budėk, jaunime“, bet išleidę 14 numerių turėjome nutraukti, nes Gabrielius Žemkalnis buvo suimtas gestapo ir išvestas iš namų“, - prisiminė prezidentas.

Sužinojęs, kad su tuo susijęs ir V. Adamkus, gimnazijos direktorius pasirūpino jo saugumu.

„Atsimenu, buvo labai griežtos mokytojos Jadvygos Banaitienės matematikos pamoka. Mes jos kaip ugnies bijojom. Staiga per pamoką atsidaro durys, į septintą baigiamąją mūsų klasę ateina direktorius, kažką pašnabžda mokytojai, o ji - beda į mane pirštu: „Adamkevičius, lauk iš klasės!“ Galvojau, Dieve brangus, nieko nepadariau, niekuo nenusikaltau, o direktorius, kaip dabar girdžiu, man išėjusiam liepia dingt iš Kauno, nes Gabrielius suimtas“, - pasakojo V. Adamkus, tuomet dvi ris savaites praleidęs provincijoje. Paskui vokiečiai pradėjo trauktis ir gimnazistai jiems neberūpėjo.

Pasak V. Adamkaus, tai buvo jo sąmoningo gyvenimo, pasirinkimo, kuriuo keliu eiti, ir įsitraukimo į aktyvią rezistencinę veiklą pradžia.

„Tas laikotarpis buvo reikšmingas ne tik man, bet ir mano bendražygiams, kuriems tariu ačiū ir Amžiną atilsį - Liudas Grinius anksti mirė JAV, Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis savo gyvenimą baigė sausį Australijoje, o Benediktas Mačiuika prieš 10 dienų mirė Konektikute, JAV“, - sakė prezidentas.

Pasak V. Adamkaus, aktyvi jo veikla JAV prasidėjo apie 1951 metus. „Sukūrėme organizaciją, kuri rūpinosi lietuvybės puoselėjimu. Vieni rūpinosi kultūriniu gyvenimu, o man teko politikos sritis. Pavyko surinkti 40 tūkst. vien lietuvių kilmės gyventojų parašų po peticija, kurią įteikėme Amerikos prezidentui Vašingtone. Tai plačiai nuskambėjo spaudoje nuo Niujorko iki Los Andželo. Taip pat apie Lietuvos reikalus rašėm Jungtinėms Tautoms“, - sakė prezidentas.

Atsiimdamas garbingą apdovanojimą V. Adamkus džiaugėsi, kad pastangos davė rezultatų - jaunimas ir visa išeivijos bendruomenė nestokojo lietuviškos dvasios, tad kuo galėjo, tuo prisidėjo prie Lietuvos laisvės atgavimo ir kartu komunizmo sužlugdymo.

„Ačiū jums, nes jūs buvote pagrindiniai tos kovos dalyviai. Mes už Lietuvos ribų stengėmės bent iš dalies prie to prisidėti, siekdami Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, kuria šiandien džiaugiamės, švęsdami Lietuvos išgyvenimų ir laimėjimų šimtmetį“, - sakė Trumano-Reagano laisvės medaliu už nuopelnus kovojant su komunizmu ir ilgametį indėlį skleidžiant laisvės ir demokratijos vertybes apdovanotas V. Adamkus.

Garbingą apdovanojimą prezidentui įteikė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, V. Adamkų sveikino JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.

Vašingtone veikiančio Komunizmo aukų memorialo fondo vykdomasis direktorius Marionas Smithas priminė, kad Trumano-Reagano laisvės medalį Komunizmo aukų memorialo fondas įsteigė 1999 metais. Juo apdovanoti popiežius Jonas Paulius II, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa, Rusijoje veikiantis ir pastaruoju metu valdžios vis labiau persekiojamas nevyriausybinis fondas „Memorial“.

1999 metais Laisvės medalis skirtas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui, o 2010 metais - Seimo nariui Emanueliui Zingeriui, kurie taip pat sveikino V. Adamkų.

Medalį prezidentas V. Adamkus turėjo atsiimti lapkričio 14 dieną Vašingtone, tačiau dalyvauti ceremonijoje sutrukdė sveikatos problemos.

ELTA primena, kad prezidento V. Adamkaus nuopelnai įvertinti daugybe tarptautinių ir valstybinių apdovanojimų. 1988 metais jam suteiktas Tarptautinis gamtosauginis apdovanojimas už išskirtinius nuopelnus tarptautinėje arenoje. V. Adamkus apdovanotas JAV aplinkos apsaugos agentūros Aukso medaliu bei JAV Prezidento apdovanojimu už pasižymėjimą tarnyboje.

2003 metais V. Adamkui skirtas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas, 2007 metais prestižiniuose „European Voice“ rinkimuose suteiktas „Metų europiečio“ titulas ir paskirtas Azerbaidžano tarptautinis „Iljaso Efendijevo“ fondo įvertinimas.

Buvęs valstybės vadovas apdovanotas įvairių šalių aukščiausiais valstybiniais ordinais, taip Tarptautinio olimpinio komiteto apdovanojimu už Sporto ir olimpinio judėjimo plėtojimą bei Atėnų miesto Aukso grandine.

2008 metais už ilgametį ir aktyvų dalyvavimą olimpiniame sąjūdyje, jo idėjų skleidimą V. Adamkui suteiktas Lietuvos olimpinės akademijos akademiko vardas, prezidentas apdovanotas Lietuvos skautų sąjungos Geležinio vilko ir Lietuvos šaulių sąjungos Žvaigždės ordinais, o 2009 metais už konstitucinių vertybių puoselėjimą - Konstitucijos taure.

2011 metais Kaune įsteigtas Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, veikiantis viešosios įstaigos pagrindais. Jo veikla, V. Adamkaus pageidavimu, vykdoma tik aukotojų ir bibliotekos rėmėjų lėšomis.

2014 metais „Gerumo ąžuolo“ sambūrio iniciatyva prie Vilkijos bažnyčios pastatytas akmuo su prezidento bareljefu, 2016 metais prezidento vardu Kaune pavadinta Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija.

V. Adamkus yra įvairių Lietuvos bei kitų Europos bei JAV šalių universitetų garbės daktaras.

1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune tarnautojų šeimoje gimęs V. Adamkus lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje, karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją.

Vokietijoje V. Adamkus baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universitete, Gamtos fakultete.

1949 metais atvyko į JAV. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau - braižytoju inžinerijos firmoje.

1951-aisiais V. Adamkus vedė Almą Nutautaitę, su kuria susipažino mokydamasis lietuvių gimnazijoje Eichštate, vėliau abiem išvykus į JAV pažintį tęsė lietuvių organizacijų renginiuose.

1960-aisiais Valdas Adamkus baigė Ilinojaus technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę.

Aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje V. Adamkus buvo pakviestas dirbti į kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją - Aplinkos apsaugos agentūrą. Vadovavo Aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui, vėliau buvo paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus pavaduotoju. 1981 metais tapo šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi.

Gyvendamas JAV V. Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje. 1958-1965 metais buvo „Santaros-Šviesos“ federacijos - liberalios krypties išeivijos visuomeninės organizacijos, paskelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“, vicepirmininkas, o 1967 metais išrinktas šios organizacijos pirmininku. Rengė protesto prieš Lietuvos okupaciją akcijas, organizavo įvairias peticijas.

1961-1964 metais V. Adamkus buvo Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos narys, Centro valdybos vicepirmininkas, Amerikos lietuvių tarybos narys.

V. Adamkus taip pat aktyviai dalyvavo sporto renginiuose ir prisidėjo juos organizuojant. 1948 metais Vokietijoje įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse jis laimėjo du aukso ir du sidabro medalius, 1951 metais įsteigė JAV lietuvių akademinį sporto klubą „Lituanica“, buvo Pasaulio lietuvių žaidynių, įvykusių 1983 metais, organizacinio komiteto pirmininkas.

Nuo 1972-ųjų metų Valdas Adamkus kasmet, o kartais keletą kartų per metus atvykdavo į Lietuvą, skatino ir rėmė vandenvalos įrenginių statybą, aplinkosaugos stebėsenos plėtojimą, padėjo Baltijos šalių aplinkosaugos institucijoms apsirūpinti moksline literatūra, prietaisais bei programine įranga.

Būdamas JAV paramos Baltijos šalims aplinkosaugos srityje koordinatoriumi, V. Adamkus organizavo Lietuvos mokslo įstaigų atstovų stažuotes JAV, padėjo Vilniaus universiteto bibliotekai įsigyti naujausią mokslinę literatūrą.

1993 metais V. Adamkus vadovavo kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijai, 1996 metais aktyviai dalyvavo Lietuvos Seimo rinkimų kampanijoje, telkdamas nuosaikiąsias vidurio politines jėgas.

1998 metais V. Adamkus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Šias pareigas pradėjo eiti 1998 metų vasario 26 dieną.

Prezidentas iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą.

2003 metais V. Adamkus siekė būti perrinktas prezidentu, tačiau antrame rinkimų ture pralaimėjo Liberalų demokratų partijos pirmininkui Seimo nariui Rolandui Paksui. 2004 metais apkaltos proceso metu pašalinus Rolandą Paksą iš prezidento posto, buvo surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai. Antrame ture nugalėjo ekspremjerę Kazimierą Prunskienę 2004 metų birželį V. Adamkus antrą kartą išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu, šias pareigas ėjo iki 2009 metų liepos 12 dienos.

V. Adamkus yra išleidęs keturias knygas. 2018 metais išleistoje knygoje „Esu vienas iš jūsų” surinktos geriausios ir įdomiausios prezidento Valdo Adamkaus kalbos, sakytos jo prezidentavimo laikotarpiu.

Tiek tuomet, tiek prezidentui jau baigus kadenciją, kiekvienas jo žodis būdavo gaudomas ir sekamas. Taip yra iki šiol, nes V. Adamkaus moralinis autoritetas nenuginčijamas, o jo žodžiai įkvepia tiek jaunus, tiek senus.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt