PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Vasario 28 d. 13:43

„Laisvės kovų dramos“ – istorijos liudijimas ateinančioms kartoms

Alytus

Etaplius.ltŠaltinis: dzukuzinios.lt


293374

Vasario 16-osios išvakarėse Šaulių namuose buvo pristatyta partizanų ryšininko, pogrindininko Jono Arbačiausko knyga „Laisvės kovų dramos“, pasakojanti apie partizanų kovas už Lietuvos nepriklausomybę.

Renginyje dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Politinių kalinių ir tremtinių Alytaus apskrities vadovė Danutė Tamašauskienė. Renginyje skambėjo Alytaus kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choro „Atmintis“ giedamas Lietuvos valstybės himnas, dainos, taip pat Alberto Antanavičiaus-Šekspyro baladės.

„Knygos „Laisvės kovų dramos“ pristatymui Vasario 16-osios išvakarės pasirinkta ne atsitiktinai, ji tiesiogiai siejasi su šia data. 1918 metais vasario 16-ąją buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, o 1949-aisiais vasario 16-ąją Lietuvos partizanų vadai pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, skelbiančią, kad partizaninio judėjimo siekis yra atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę“, – teigė vienas iš renginio organizatorių, Nacionalinės švietimo agentūros Kokybės vertinimo departamento Veiklos kokybės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vytuolis Valūnas.

Įžangoje J. Arbačiauskas priminė, jog dar carinei Rusijai okupavus Lietuvą, kas 20 metų prieš okupantus būdavo organizuojami sukilimai, kurie buvo dramatiški mūsų tautai, nes baigdavosi žiauriais numalšinamais. „Tik 1918-ųjų ir Atgimimo laikotarpiu vykusios pasipriešinimo kovos baigėsi pergalėmis. „Laisvės kovų dramose“ pasakoju apie partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę“, – sakė J. Arbačiauskas.

Anot knygos autoriaus, jo tėvas buvo partizanų ryšininkas, o vėliau į šią veiklą įsitraukė ir jis. J. Arbačiauskas savo akimis matė, kas vyksta, buvo tuometinių įvykių liudytojas. Jam teko bendrauti su jų namuose besislapsčiusiu Lietuvos partizanų vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu, matė jo susitikimus su šeima – žmona ir dukra, su garsiuoju partizanu netgi žaidė šachmatais.

„Knygoje kūrybos nėra, į ją sudėti mano prisiminimai ir įspūdžiai, kuriuos surašiau kaip palikimą ateinančioms kartoms, kad nenugrimztų užmarštin skaudūs šalies istorijos įvykiai, kurių esu gyvas liudytojas“, – kalbėjo J. Arbačiauskas.

Knyga „Laisvės kovų dramos“ – trečioji J. Arbačiausko knyga. Antroje knygoje „Iš kartos į kartą“ buvęs partizanų ryšininkas pasakojo apie tėvą ir save, pasekusį jo pėdomis. „Tėvas buvo partizanų ryšininkas, aš irgi šį tą padariau. Tėvas buvo šaulys, kai tik atsikūrė Lietuvos šaulių organizacija, ir aš iš karto tapau šauliu“, – pasakojo J. Arbačiauskas.

J. Arbačiauskas gimė ir užaugo Alytaus rajone, Butrimonių valsčiuje. „Tėvas – buvęs smetoninis šaulys – į partizanus nėjo, augino tris vaikus, buvo politiškai ramus ir geras žmogus. Nebijojo, kad jį kas nors paskųs, todėl tapo ryšininku. Man buvo aštuoniolika metų, kai mūsų namuose besislapstantis A. Ramanauskas-Vanagas paprašė, kad padėčiau jam ir jo uošvei „suveikti“ pasus. Išpildžiau šį prašymą, apie tai neprasitardamas net tėvams.

Vėliau jį su šiuo pasu ir suėmė, bet A. Ramanauskas-Vanagas nei manęs, nei mano tėvų neišdavė. 1956 metais su dviem draugais Punios piliakalnyje iškėliau vėliavą. Viskas baigėsi sėkmingai, tad po metų iškėlėme jau šešias vėliavas. Už šitą veiklą gavau pogrindininko-ryšininko statusą“, – prisiminimais dalijosi devintą dešimtį bebaigiantis Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys J. Arbačiauskas ir pridūrė, jog džiaugiasi gera sveikata, lankosi mokyklose, partizanų pagerbimo vietose ir jaunajai kartai papasakoja apie išgyventus įvykius, turėjusius didelę reikšmę lietuvių tautos kovoje už nepriklausomybę.

„Tokie renginiai svarbūs mūsų tautai, mūsų valstybei, nes partizanai buvo Lietuvos kariai, kovoję už nepriklausomybę, ir jiems turi būti parodyta derama pagarba, jų nuveikti darbai negali būti pamiršti“, – sakė V. Valūnas, kurio senelis Antanas Rasiulis buvo Lietuvos partizanų ryšininkas, globojo tris partizanų bunkerius ir už pasipriešinimą okupantams buvo ištremtas į Sibirą. Daugybę renginių Nepriklausomybės kovoms atminti suorganizavęs alytiškis taip įprasmina savo senelio darbus ir primena apie kitų partizanų kovas.