Laikinas apgyvendinimas šeimos krizių centruose – galimybė išsaugoti šeimą

Šiais metais vaiko teisių apsaugos sistemoje įvyko keli esminiai pokyčiai, leidžiantys užtikrinti ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gerovę ir poreikius. Vienas svarbiausių pokyčių – laikinosios priežiūros įgyvendinimas, kuomet nesaugioje aplinkoje atsidūrusį vaiką nesiekiama atskirti nuo jo tėvų, o stengiamasi sudaryti tinkamas sąlygas šeimai koreguoti savo elgesį, ugdyti socialinius ir tėvystės įgūdžius bei pasirūpinti vaikų interesais apsigyvenant saugioje aplinkoje. Vaiko teisių apsaugos specialistai tikina, kad laikinas šeimos apgyvendinimas šeimos krizių centruose, nesant galimybės apsistoti pas giminaičius ar kitus artimus asmenis, teikia optimistiškų vilčių.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Andželikos Vežbavičiūtės, nuo šių metų pradžios įsigaliojus pokyčiams vaiko teisių apsaugos sistemoje, kai laikinoji vaiko priežiūra su tėvais ar vienu iš tėvų gali būti įgyvendinama šeimos krizių centre, Kauno mieste startavo gana sėkmingai. Nuo šių metų pradžios Kauno miesto VTAS specialistai inicijavo laikinąją priežiūrą šeimos krizių centruose septynioms šeimoms.

„Gavę pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo vaiko teisių apsaugos specialistai, nuvykę į šeimos namus ir išsiaiškinę, jog būtina užtikrinti vaiko apsaugos poreikį, kaip vieną iš pagalbos būdų siūlo laikiną apgyvendinimą šeimos krizių centre, jeigu nėra galimybės apsistoti pas šeimai artimus asmenis. Tokio apgyvendinimo tikslas – neatskirti vaiko nuo artimiausių šeimos narių bei stengtis, kad esama krizinė situacija būtų sprendžiama racionaliai, nedarant dar didesnės žalos vaiko psichologinei ir emocinei būsenai“, – pabrėžia A. Vežbavičiūtė.

Kauno mieste šiuo metu veikia du krizių centrai, teikiantys laikino apgyvendimo paslaugas šeimoms, atsidūrusioms krizinėse situacijose.

Dažniausi šeimos krizių centrų gyventojai – mamos su vaikais, bet pasitaiko ir išimčių

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai mini pozityvius pavyzdžius, kai krizių centruose apsigyvenusios šeimos gavo paspirtį keisti savo gyvenimo būdą teigiama linkme.

„Vienas įsimintiniausių atvejų, kai šeimos krizių centras tapo laikinais namais tėčiui ir sūnui. Daugelis yra linkę manyti, kad laikino prieglobsčio tenka ieškoti tik mamoms su vaikais, tačiau šį kartą mums teko padėti tėčiui, kuris, nors ne kartą suklupęs, siekia išsaugoti artimus santykius su savo mažamečiu sūnumi. Specialistų priežiūra, tvarkinga ir jauki aplinka leido šiems dviems žmonėms susivokti, kad teigiamus pokyčius gali inicijuoti tik asmeninės pastangos, abipusė pagalba ir noras keistis“, – teigia Kauno m. VTAS vyr. specialistė Dalia Drungelienė.

Anot D. Drungelienės, vienas ryškiausių bruožų, atspindinčių tėvišką meilę sūnui minėtoje šeimoje – nuoširdus tėvo noras ir pastangos rūpintis savo atžala. Nors, kaip pastebi specialistė, vyrui vis dar trūksta tėvystės ir socialinių įgūdžių, bet kasdienis ritualas – ryte, prieš pamokas mokykloje vaikui paruošti pusryčiai ir šaldytuve palikta dėžute su priešpiečiais – vienas iš požymių, bylojančių apie teigiamus pokyčius.

Laikinoji vaiko priežiūra – raginimas tėvams keisti savo būdą ir įpročius

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Inga Grybauskienė pasakoja apie besilaukiančią moterį, šiuo metu su dar dviem mažamečiais vaikais laikinai apsistojusią šeimos krizių centre. Pasak specialistės, įvertinus vaikų situaciją šeimoje, mamai buvo pasiūlyta su vaikais persikelti į saugią aplinką, kad tiek augantys mažamečiai, tiek gimsiantis kūdikis nebūtų atskirti nuo savo šeimos, bet turėtų galimybę augti ir vystytis jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

„Ši mama turi įvairių problemų, kurios atsirado tiek iš ankstesnės gyvenimo patirties augant vaikų globos namuose, tiek neturint įgūdžių, kaip tinkamai rūpintis pačia savimi, savo vaikais ir namų aplinka, dėl šiandieninių žalingų įpročių ir elgsenos. Bet gyvenimas šeimos krizių centre suteikia vilčių, kad situacija pagerės. Nuolatinė šeimai teikiama pagalba, priežiūra, drausmė ir patarimai, kaip reikėtų rūpintis mažamečiais, tvarkytis buityje ir keisti savo gyvenimo būdą leidžia manyti, kad mama ateityje gebės puoselėti savo šeimos gerovę“, – tikisi I. Grybauskienė.

Specialistės teigimu, nesaugioje aplinkoje atsidūrusius vaikus kartu su kitais šeimos nariais siekiama laikinai apgyventi šeimos krizių centre, kai yra įžvelgiamas tėvų, ar vieno iš jų, noras keistis ir rūpintis savo atžalomis, bet yra stokojama tam tikrų įgūdžių tai įgyvendinti. Pastarosios šeimos istorija, kai namuose vyravo smurtas ir barniai, privertė mamą pasirinkti – ar toliau rizikuoti vaikų sveikata ir gerove, ar ryžtis rimtam žingsniui pokyčių link.

„Aš dėl savo vaikų padarysiu viską“, – mamos, supratusios, kad kelio atgal nėra, žodžius įvardijo vyr. specialistė I. Grybauskienė.