Laiką gaišinanti sistema pasmerkia žmones mirti

Marijampolė

Vilkaviškio PSPC greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliai pakankamai nauji ir aprūpinti visa būtina įranga, bet pagelbėti žmonėms trukdo sistema. Autorės nuotr.

Dangyra ApanavičienėŠaltinis: Etaplius.lt

143331

Nors ištikus nelaimei skambindami skubios pagalbos telefonu 112 žmonės pirmiausia tikisi sulaukti medikų, dažnai pastarieji atvyksta kone paskutiniai. O tos kelios pavėluotos minutės neretai būna lemtingos.

Gelbėjo svetimi

Dažnam, išgirdusiam greitosios pagalbos automobilio sireną, kūnu perbėga šiurpuliukas, mat aišku, kad kažką ištiko nelaimė, kad medikai skuba padėti ir kiekviena jų kelyje sugaišta minutė labai brangi. Tačiau greitosios pagalbos medikų darbu nusivylusiai vilkaviškietei dabar viskas atrodo visai kitaip, nei iki tol, kol jos šeimą aplankė skaudi nelaimė.

Važiuojant automobiliu, kelyje tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, vairuotoją staiga ištiko širdies smūgis. Vyras akimirksniu prarado sąmonę, tad mašina nevaldoma lėkė keliu, kol peršokusi sankasą po kelių šimtų metrų sustojo laukuose.

Situaciją matęs tuo pačiu keliu važiavęs žmogus iškart sustojo padėti. Jis kartu su marčia atlėkė laukais pagelbėti šoko ištiktai moteriai, o tuo metu su mažu vaiku automobilyje likęs jo sūnus puolė skambinti pagalbos telefonu.

Į pagalbą atskubėjęs nepažįstamasis (kaip vėliau sužinota Algis Narijauskas iš Klampučių k.) ir infarkto pakirsto vyro žmona pradėjo daryti širdies masažą. Tuo metu moteris dar spėjo paskambinti Vilkaviškyje gyvenančiai dukrai, kurios vyras, viską metęs, per 6 minutes atlėkė į nelaimės vietą ir taip pat padėjo gaivinti.

Medikai liko stebėtojais

Maždaug po 10 minučių į įvykio vietą atvyko policija, o po jos – ir kitos pagalbos tarnybos. Tačiau, pasak įvykyje buvusių žmonių, pirmieji nelaimės vietą pasiekę policininkai, nors ir parengti teikti pirmąją pagalbą, tik stovėjo ir žiūrėjo, kaip tokios patirties neturintys ir specialių mokymų nepraėję žmonės darė širdies masažą.

Situacija pasikeitė, kai į nelaimės vietą prisistatė ugniagesių gelbėtojų komanda. Ugniagesys gelbėtojas Irmantas Pėčelis iškart perėmė iniciatyvą vadovauti situacijai. Irmantas ne tik pats darė širdies masažą, bet ir vadovavo medikams, kurie šioje situacijoje buvo panašesni į pasyvius stebėtojus.

– Pirmojo greitosios pagalbos ekipažo medikė bent dar bandė kažką daryti, tačiau buvo akivaizdu, kad ji visiškai jauna ir neturi patirties, todėl pati jaudinosi ir nežinojo, kaip elgtis. O antrasis ekipažas išvis laikėsi atokiai, – pasakojo širdies infarktą patyrusio, o vėliau ligoninėje mirusio vyro žmona. – Stebino tai, kad tokioje situacijoje, kai žmogaus gyvybė kabojo ant plauko, pagalbą teikė ne medikai, o ugniagesys, kuris jiems komandavo, kad atsineštų defibriliatorių, deguonies pompą, kurią pats ir įstatė, nes solidaus amžiaus greitosios pagalbos vairuotojas to padaryti neįstengė.

Nusivylė sistema

Po patirtų išgyvenimų brangaus žmogaus netekusi šeima nusivylė pagalbos sistema. Perkračius skaudžios dienos įvykius artimiesiems kilo daug klausimų. Jie niekaip negalėjo rasti atsakymo, kodėl penktame daugiabučio namo aukšte gyvenantis giminaitis sugebėjo į nelaimės vietą atvykti greičiau nei visos pagalbos tarnybos, kurios lekia su sirenomis ir kelyje turi pirmumo teisę. Kodėl ugniagesiai, kurių budėjimo vieta yra miesto pakraštyje ir kurie su sunkiasvoriu automobiliu negali išvystyti didelio greičio, atvyko kone greičiau už greitosios medicinos pagalbos ekipažus? Kokias funkcijas gali atlikti greitosios pagalbos vairuotojas ir ar jis moka teikti pirmąją pagalbą? Pagaliau – ar automobilį neturėtų vairuoti paramedikas, kuris sudėtingoje situacijoje padėtų pagalbą teikiančiai medikei?

Atsakymas piršosi vienas: jeigu pagalbos tarnybų darbuotojai kiekvienu atveju į nelaimės vietą skubėtų taip, lyg ten skaičiuodamas kiekvieną sekundę lauktų jų artimas žmogus, situacija būtų kitokia, o išgelbėta būtų ne viena gyvybė.

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos vadovė Natalija Anisimavičienė sakė, kad iš tiesų tokioje situacijoje žmogaus gaivinimui turėjo vadovauti medikai, o ne ugniagesiai. Pastarieji turėtų klausyti medikų komandų ir jiems padėti. Tačiau nutiko taip, kad šįkart pas infarkto ištiktą žmogų buvo lemta vykti jaunai, vos porą mėnesių greitosios pagalbos tarnyboje dirbančiai slaugytojai.

– Galbūt jauna medikė tiesiog sutriko, pirmą kartą gyvenime patekusi į tokią situaciją. Juolab kad iškvietimas buvo į eismo įvykį ir pagalbą buvo pasirengta teikti avarijoje sužalotiems žmonėms, – svarstė N. Anisimavičienė. – Matyt, ugniagesys turėjo daugiau patirties, todėl ir ėmėsi vadovauti. Visgi greitosios pagalbos automobilyje jauna medikė padarė viską, kad ligonis į ligoninę būtų pristatytas gyvas. Per tas kelias minutes, kol greitoji pasiekė ligoninę, pacientas buvo dar dukart gaivintas.

Gauna per vėlai

GMP tarnybos vadovė sakė, kad visi ekipažų vairuotojai yra baigę mokymus ir gali suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Dalis jų netgi turi paramediko kvalifikaciją. Vairuotojai moka atlikti širdies masažą, dirbti su deguonies maišu, užpildyti lašelinę. Jie visada padeda medikui įvykio vietoje, nes vienų rankų teikiant pagalbą paprasčiausiai negana. Medikas negali vienu metu daryti širdies masažą, dirbtinį kvėpavimą, statyti lašelinę. Tačiau pagrindinė vairuotojų funkcija – vairuoti automobilį ir kuo skubiau pristatyti ligonį į gydymo įstaigą.

Tai, kad minėtoje situacijoje medikai atvyko kone paskutiniai, anot N. Anisimavičienės, lėmė keli nepalankūs faktoriai. Vienas jų – kad pagalba kviesta kaip į eismo įvykį. Dėl to pirmiausia buvo aktyvuota ugniagesių gelbėtojų komanda, o tik po to medikai.

Nors ne tik mūsų šalies, bet ir visos Europos Sąjungos gyventojams į sąmonę įkaltas skubios pagalbos telefonas 112, reikia pripažinti, kad kai kuriose situacijose jis tampa trukdžiu. Ypač tuomet, kai reikalinga medikų, o ne kitų tarnybų pagalba.

N. Anisimavičienė pripažino, kad spėti atvykti per lemtingas, vadinamąsias „auksines minutes“ pagal dabar veikiančią sistemą greitosios pagalbos medikai praktiškai nepajėgūs. Ištikus infarktui, kai žmogus praranda sąmonę, sutrinka kvėpavimas, deguonies negaunančios smegenys žūsta per 4–6 minutes. Jeigu pagalba kviečiama per Bendrosios pagalbos centrą (BPC), medikai ją gauna pavėluotai.

Skirtingos ministerijos

Minėtu atveju BPC pagalbos skambutis užfiksuotas 12.18 val. Kol kvietęs pagalbą žmogus buvo klausinėjamas, kas kur nutiko, ir atsakė į visą BPC klausimyną, slinko taip brangus laikas.

– Policija ir ugniagesiai gelbėtojai priklauso tai pačiai Vidaus reikalų ministerijai, kaip ir BPC, todėl pranešimą gauna tiesiogiai, o greitoji medicinos pagalba – per dispečerines. Vilkaviškio medikai priklauso Kauno dispečerinei, taigi BPC dispečeriai pirmiausia praneša Kauno greitosios medicinos pagalbos dispečerinei, o pastaroji tik tada informuoja mus. Deja, kol vienos tarnybos kitoms perduoda surinktą informaciją, brangios minutės senka, – aiškino N. Anisimavičienė.

Peržiūrėjus nelaimės dienos įrašus akivaizdu, kad tiek policija, tiek ugniagesiai gelbėtojai informaciją apie nelaimę iš BPC gavo 12.20 val. Į nelaimės vietą policija atvyko 12.28 val.

Tuo tarpu Vilkaviškio greitosios pagalbos tarnybą pranešimas iš Kauno dispečerinės pasiekė tik dar po dviejų minučių – 12.22 val. Pirmasis ekipažas į nelaimės vietą išvyko 12.23 val., atvyko 12.29 val., antrasis – dviem minutėmis vėliau. Taigi akivaizdžiai matyti, kad 5 brangios minutės, per kurias neteikiant pagalbos miršta deguonies negaunančios žmogaus smegenys, prabėga dar iki išvykstant greitosios ekipažui.

Skambinti numeriu 033

– Visiems žmonėms akcentuoju, kad medikus kviestų ne per BPC, o skambintų tiesiai į greitosios pagalbos dispečerinę visoje šalyje ir iš visų tinklų veikiančiu telefonu 033. Tai padės sutaupyti porą kartais taip brangių minučių, – kalbėjo N. Anisimavičienė.

Medikė pripažino, kad dabar veikianti sistema nėra tobula, o jos trūkumai akivaizdžiai atsiskleidžia skaudžiose situacijose, kai žmogaus gyvybei išgelbėti svarbi kiekviena minutė.

Beje, pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtą Bendrojo pagalbos centro modernizavimo planą, atskiro greitosios pagalbos iškvietimo numerio netrukus turėtų išvis nebelikti. Tai reiškia, kad medikų pagalbos sulauksime dar vėliau, o dėl ūmių būklių komos ištikti žmonės bus pasmerkti mirti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt