Labiausiai korumpuotais gyventojai įvardija medikus, Seimą, teismus, savivaldybes

Dešimtadalis gyventojų per pastaruosius metus davė kyšį, labiausiai korumpuotomis sritimis jie laiko sveikatos apsaugą, Seimą, teismus, partijas, savivaldybes, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“ duomenys.

„Pagrindinės korumpuočiausios institucijos gyventojų nuomone ir įmonių vadovų nuomone – gydymo įstaigos, sveikatos apsauga, Seimas, teismai, savivaldybės ir partijos“, – pirmadienį pristatant duomenis teigė sakė STT Strateginės analizės skyriaus vadovė Margarita Dobrynina. 

Anot jos, panašūs duomenys gauti ir tarp valstybės tarnautojų, tačiau jie penktoje vietoje nurodė žiniasklaidą. Tiesa, jos vertinimas lyginant su ankstesniais tyrimais pagerėjo. 

Pasak M. Dobryninos, paskutiniame vertinime matyti, kad tarp gyventojų Seimo, Vyriausybės vertinimas pablogėjo. 

Korupcija įvairiose institucijose

Tyrimo respondentai, anot STT, kaip labiausiai korumpuotas savivaldybių institucijas nurodė viešųjų pirkimų skyrius arba komisijas, statybos skyrius, žemės duomenų skyrius, architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyrius.

Pasak M. Dobryninos, gyventojai tarp korumpuotų įstaigų vardija Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. 

Įmonių vadovai papildomai tarp korumpuotų nurodė „Ignitis“, antstolių veiklą, Valstybinę miškų tarnybą. 

Gyventojai papildomai išskyrė verslo licencijavimo ir leidimų skyrius, įmonių vadovai – merą, o valstybės tarnautojai – savivaldybių administracijas.

„Matome prastėjantį merų vertinimą, savivaldybių administracijų ir savivaldybių tarybų vertinimą. Šitos institucijos rizikingumo požiūriu laikomos kaip labiausiai korumpuotos“, – sakė M. Dobrynina. 

Pasak STT, visos grupės sisteminę korupciją toliau įvardija kaip pagrindinę korupcijos formą Lietuvoje. Nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms, priėmimas nurodomos kaip aktualiausios korupcijos formos. Kas antras (54 proc.) Lietuvos gyventojas šalia šių formų taip pat nurodė kyšininkavimą.

Kyšiai – tarp 20 ir 700 eurų

Kyšio davimo patirtis tarp gyventojų ir verslo vadovų, lyginant su 2021 metais, išliko nepakitusi – dešimtadalis gyventojų ir 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius metus teko duoti kyšį. Kyšį davusių valstybės tarnautojų pastaraisiais metais sumažėjo ir siekė 1 proc. (2021 metais – 2 proc.).

Pasak M. Dobryninos, su didžiausia kyšio prievartos rizika gyventojai nurodo ir toliau susiduriantys respublikinėse ligoninėse ir klinikose bei miesto ir rajono ligoninėse, kuriose kyšio dažniausiai tikimasi atliekant chirurgines operacijas ir teikiant slaugos paslaugas.

Mažiausias šiemet tarp gyventojų duotas kyšis – 20 eurų, didžiausias 700 eurų. Anot skyriaus vadovės, didžiausias kyšis buvo duotas už operaciją. 

Verslo atstovai nurodė, kad iš jų kyšių prašoma tvarkant reikalus savivaldybėse, viešųjų pirkimų, statybų skyriuose.

Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vertinimas, remiantis gyventojų ir įmonių vadovų atsakymais, blogėjo antrus metus iš eilės ir dabar šis sektorius yra suvokiamas kaip labiausiai korumpuotas.

„Galima sakyti, kad šiais metasi bene pirmą kartą Sveikatos apsaugos ministerija neužima pirmos vietos“, – teigė M. Dobrynina. 

Lyginant su 2021 metais, gyventojai taip pat prasčiau įvertino Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas, o verslo atstovai – Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas. Valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korupcija paplitusi Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Susisiekimo ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose.

Nesiryžta pranešti apie korupciją

Pagrindiniu iššūkiu, kaip nurodoma tyrime, vis dar išlieka gyventojų ir verslo vadovų ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus. Tyrimo rezultatai atskleidė prastėjantį tam tikrų savivaldos sričių vertinimą.

„Naujausi Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys rodo, kad visuomenė sau ir savo artimai aplinkai priskiria vis daugiau atsakomybės dėl korupcijos paplitimo. Vis dėlto matome, kad gyventojai ir įmonių vadovai, skirtingai negu valstybės tarnautojai, nepakankamai pasiryžę pranešti apie korupcinius nusikaltimus“, – pranešime spaudai sako laikinai STT direktoriaus pareigas einantis pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

Anot jo, korupcijos paplitimas pagrindinėse viešosiose institucijose išlieka nepakitęs, o nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame energetikos sektoriuje – didėja.

„Tikimės, kad augantis valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas kels aukštesnius skaidrumo reikalavimus ir paskatins imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant veiksmingą antikorupcinę aplinką institucijų viduje“, – teigė jis. 

Pagrindinėmis priežastimis nepranešti apie korupciją išliko baimė pranešus nukentėti, netikėjimas, kad asmenys bus nuteisti, įsitikinimas, kad visi žino, bet nepraneša apie korupciją.

Tarp Lietuvos gyventojams aktualių 18 problemų, korupcija užima penktą vietą. Didesnėmis problemomis laikoma infliacija, maži atlyginimai, sveikatos apsaugos problemos ir narkotikų vartojimas.

Anot STT, korupcijos kaip problemos reikšmė visuomenėje nežymiai, tačiau nuosekliai mažėja. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė kas trečias gyventojas (34 proc.), tai žemiausias rodiklio rezultatas nuo 2007 metų. Kas ketvirtas (24 proc.) įmonių vadovas korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo septintoje vietoje (2021 m. – 26 proc.), o kas trečias valstybės tarnautojas (32 proc.) – penktoje vietoje (2021 m. – 31 proc.). 

Tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2022 metų gruodžio – 2023 metų kovo mėnesiais. Iš viso buvo apklaustas 1001 Lietuvos gyventojas, 500 verslo įmonių vadovų, 740 valstybės tarnautojų.