Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Laurynas Kasčiūnas. Jono Balčiūno (ELTA) nuotr.
BNSŠaltinis: BNS
„Mums labai svarbu pamatyti, kaip praktiškai Ukraina taiko fortifikacijos ir kontrmobilumo priemones, kaip tai veikia, atrodo. Šiuo metu Lietuvoje įrenginėjame kontmobilumo parkus, telkiame kontrmobilumo priemones, kurios agresijos atveju leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus“, – pranešime cituojamas L. Kasčiūnas.
Tuo metu dronų mokymo centre, anot ministro, ukrainiečiai pasidalijo patirtimi apie bepiločių skraidyklių veikimą mūšio lauke.
„Svarbu pripažinti, kad dronų technologijos ir pajėgumai – būtina sąlyga norint turėti modernias ginkluotąsias pajėgas. Negalime atsilikti, turime būti technologijų virsmo ir karybos pokyčių priekyje“, – teigė L. Kasčiūnas.
Kaip teigiama pranešime, ukrainiečiai pademonstravo ne tik skraidančius ore, bet ir kitokio tipo dronus. Ukrainiečiai plačiai naudoja ir žemės dronus, skirtus įvairioms užduotims vykdyti, pavyzdžiui, minavimui ar sužeistųjų transportavimui.
Ukraina šiuo metu siekia integruoti žemės ir oro robotines bei nepilotuojamas sistemas į vieną realaus laiko valdymo centrą, skirtą visiems mūšio lauke esantiems dronams.
Praėjusią savaitę KAM pranešė, kad penkių Lietuvos gamintojų koviniai dronai įvykdė Ukrainos gynybos ministerijos testus fronto sąlygas atitinkančioje aplinkoje ir bus siunčiami į Ukrainą. Tai buvo antrasis bandymas, pirmojo testo lietuviški dronai neįveikė.
Šiuo metu numatyta paramai Ukrainai skirti Lietuvos gamintojų dronų už 5 mln. eurų, pirmieji orlaiviai kariaujančią šalį turėtų pasiekti rugsėjį.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios iki šios dienos suteikė karinės paramos už daugiau nei 641 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.