Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
L. Kasčiūnas. Dainiaus Labučio, ELTA nuotr.
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
„Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu. Mano laikas suskaičiuotas, tai aš turiu (spėti – ELTA) viską sutvarkyti“, – trečiadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė L. Kasčiūnas.
Pasak ministro, trečiadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) šio klausimo neaptarinėjo. Tačiau jis tikisi sprendimus priimti dar iki Vyriausybės kadencijos pabaigos.
Apie šalies institucijų konsultacijas dėl galimo pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos L. Kasčiūnas buvo užsiminęs dar sausio pabaigoje. Tuo metu jis ėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas.
Praėjusių metų rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie konvencijos, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.