L. Kasčiūnas: sausį NATO laivai Baltijos jūroje pradės stebėti Rusijos „šešėlinį laivyną“

Lietuva

L. Kasčiūnas. Dainius Labutis / ELTA nuotr.

Dominykas DatkūnasŠaltinis: ELTA.LT

338008

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau nuo šio mėnesio Baltijos jūroje pradės patruliuoti NATO laivai. Jų misija bus stebėti ir sekti rizikingus laivus, kurie galėtų kelti grėsmę jūros infrastruktūrai.

„NATO pradeda sustiprinti budrumo iniciatyvą, aš ją pavadinčiau NATO jūrų policija, kuri pradeda po truputį patruliuoti, stebėti ir atgrasyti į rizikos zoną artėjančius laivus. Tai prasidės sausio mėnesį“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Jie turėtų mandatą stebėti, žiūrėti ir sekti tuos rizikingus laivus, kurie skirti šešėliniam laivynui“, – pridūrė jis.

Pasak konservatoriaus, šiuo metu didžiausia problema yra Rusijos „šešėlinis laivynas“, kuriuo eksportuojama nafta į neeuropines rinkas. L. Kasčiūno teigimu, tai yra netvarkingi laivai, kurie turi didesnę galimybę sukelti incidentą.

„Didžioji problema ir šaltinis problemų, kurią mes išgyvename yra šešėlinis laivynas, iš kurio Rusija pelnosi ir palaiko savo ekonomikos gyvybingumą ir karo mašiną. Su šešėlinio laivyno atėjimu padaugėjo jūrose netvarkingų laivų, su visokiais incidento scenarijais ir padidintomis rizikomis“, – aiškino politikas.

Parlamentaras tikino, jog nesvarbu, ar šie laivai sukelia incidentus tyčia, bet tik tai, kad jie yra rizikos šaltinis, o norint jį suvaldyti svarbu kirsti per Rusijos ekonomiką.

„Tai yra europinės, amerikietiškos ir tos sankcijos, kurios neleistų tų šešėlinių laivų aptarnauti uostuose ES ir NATO valstybių ir įtikinti tokias rinkas kaip Indija ar Kinija nepirkti, nes tai turės kaštų“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

„Tada šešėlinis laivynas griūna, tada sumažėja įplaukos į Rusijos ekonomiką, tada mažėja saugumo rizikų ir Baltijos jūroje, nes tas procentas šešėlinio laivyno, kuris vyksta per Baltijos jūrą, yra didžiulis“, – sakė jis.

ELTA primena, kad gruodį nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis jungiantis Suomiją ir Estiją.

Suomiją ir Estiją jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12.26 val. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“. Estijos ir Suomijos sistemų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ atlieka darbus ir bando surasti gedimo vietą Baltijos jūroje.

Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.

Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt